Renesanso idėjos ir papročiai lietuvoje ima plisti XVI amžiaus pradžioje.
Galima išskirti tris Renesanso kultūros raidos laikotarpius: 1520 - 1550 m., 1550 - 1570 m., 1570 m. - XVI a. pabaiga.
Pirmasis žymi galbūt patį renesansiškiausią reiškinį - spaudos atsiradimą Lietuvoje. Baltarusių kilmės humanistas P. Skorina, studijavęs įvairiuose unversitetuoseapie 1522 m. atvyko į Vilnių, įkūrė spaustuvę ir išspausdino dvi knygas: „Mažąją kelionių knygą” (1522) ir „Apaštalą” (1525). Nors P. Skorinos spaustuvė veikė vos keletą metų, jos reikšmė didžiulė.
Kartu su knygų spausdinimu Lietuvoje įsitvirtina visai kitas kultūros tipas: pasidarė įmanoma greitai keistis žiniomis, moksliniais atradimais, susipažinti su ankstesnių epochų palikimu.
Antrasis laikotarpis (1550 - 1570 m.) siejasi su karaliaus Žygimanto Augusto asmenybe, jo rūmų aplinka, gyvenimo stiliumi. Motinos italės Bonos Sforcos, turėjusios puikų pasaulietinį išsilavinimą, rūpesčiu Žygimantą Augustą nuo pat vaikystės supo italai mokytojai, muzikai, poetai.
Trečiasis laikotarpis (1570 m. - XVI a. pabaiga) žymi universitetinės kultūros pradžią Lietuvoje. Vyskupo V. Protasevičiaus pakviesti ir visokeriopai remiami 1570 m. jėzuitai įkūrė Vilniuje katalikišką kolegiją, 1579 m. reorganizuotą į universitetą.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Renesanso idėjos ir papročiai | 8 Kb | 2 |
Renesanso idėjos ir papročiai 