Dvylikos lentelių įstatymai - originalus ankstyvosios Romos respublikos ekonominių santykių, socialinės struktūros, teisinių normų nagrinėjimo šaltinis. Įstatymai buvo leidžiami aštrios patricijų ir plebėjų kovos laikotarpiu; pastarieji stengėsi įgyti teisę naudotis visuomeninėmis žemėmis, siekė, kad būtų panaikinta skolinė vergovė, norėjo politinės lygybės su patricijais. Pagal tradiciją plebėjų reikalavimu 451 m. pr. m. e. buvo sudaryta 10 decemvirų 9 komisija, kuri turėjo surašyti teisės normas. Darbą 450 m. pr. m. e. baigė kita komisija, į kurią įėjo 5 decemvirai iš patricijų ir 5 iš plebėjų. 449 m. pr. m. e. bendri patricijų ir plebėjų įstatymai buvo iškalti dvylikoje varinių plokščių ir iškabinti forume . Teksto originalo neišliko, ir įstatymai buvo atkurti pagal Respublikos pabaigos bei Imperijos laikų autorių citatas ir atpasakojimus.
Įstatymais buvo įteisinta ir ginama neribota privatinė „kviritinė" (t.y. Romos piliečių) žemės, gyvulių, produktų nuosavybė, kuri galėjo būti paveldima pagal testamentą. Tačiau dar nebuvo atsisakyta ir kai kurių gimininės nuosavybės apraiškų, bendruomeninio žemės naudojimo.
Dvylikos lentelių įstatymuose nustatyta patricijų ir plebėjų, patronų ir klientų, laisvųjų ir vergų teisinė padėtis ir konstatuojamas žiaurios skolinės teisės galiojimas. Aiškiai matyti pagrindinė teisinių normų raidos tendencija: juridiškai įteisinti vergų beteisiškumą, išstumti juos iš pilietinio ir politinio gyvenimo.
Kaip matyti iš toliau pateikiamų įstatymų, Romoje galiojo griežta skolinė teisė, pasižymėjusi dideliu archaiškumu (II - III lentelė). Kreditorius turėdavo teisę parduoti savo skolininką, galbūt bendruomenės narį, visam laikui į svetimą šalį „už Tiberio" (III, 5 lentelė). III lentelės nurodymo (5 ir 6 str.), jog skolininkas galėjo būti baudžiamas mirtimi, nepatvirtina kitų šaltinių duomenys. II m. e. m. rašytojas Aulas Gelijus rašo - „neskaičiau ir negirdėjau, kad senovėje kas nors („Antikos naktys, XX, I, 48) būtų sukapotas". Matyt, skolinės teisės teikiama galimybė panaudoti skolininko darbą kreditoriui būdavo naudingiausia.

Dvylikos lentelių įstatymai