Laisvės alėja jau 1847 metų Kauno naujosios dalies suplanavimo projekte buvo numatyta kaip pagrindinė miesto gatvė. Ji buvo apstatyta XIX a. antroje pusėje - XX a. pradžioje, tačiau tai vienur, tai kitur statyta ir vėliau. Dabar abipus susiglaudę dviejų - trijų aukštų gyvenamieji namai ir pavieniai aukštesni visuomeninės paskirties pastatai, turintys daugiausia istorizmo epochos arba tarpukario meto modernizmo bruožų. Laisvės alėja buvo skirta transportui ir pėstiesiems: per vidurį pasodintos dvi medžių eilės sudarė pasivaikščiojimų ir poilsio vietą.
Gausėjant transporto priemonių, iškilo reikalas sutvarkyti judėjimą miesto centre. 1970 metų miesto generaliniame plane buvo nuspręsta transportą nukreipti į šonines gatves, o Laisvės alėją paversti pėsčiųjų zona. Rekonstrukcija įvykdyta 1982 metais pagal architektų A. Paulausko ir V. Paleckienės projektą.
Rekonstrukcijos kompoziciją sąlygojo alėjos ilgumas - 1621 metras. Tikslas buvo suteikti Laisvės alėjai ne tik naują funkciją, bet ir architektūros išraišką, kuri atitiktų jos urbanistinę reikšmę viso miesto atžvilgiu ir pėsčiųjų zonos reikmes. Alėja sudalinta į atkarpas; taip akcentuotos kai kurios visuomeniniu, kultūriniu požiūriu svarbios centro vietos - Miesto sodas su Muzikiniu teatru, Miesto Savivaldybės rūmai, Vytauto Didžiojo paminklas, Centrinis paštas, Vitražo galerija ir išlaikytas tradicinis vientisumas.
Gerokai patvarkyti aplinkos elementai: mažosios architektūros formos, želdiniai, apšvietimas.
Išsaugotos buvusios medžių eilės, bet želdinių plotas paplatintas, padaryti nauji masyvūs mediniai suoleliai, kurie darniai sujungti su želdinių plotų betoniniais bortais. Sudaryta galimybė vasaros metu išplėsti kavinių plotą - išnešti staliukus ir kėdes į alėją, apsaugoti nuo lietaus ir saulės dekoratyviniais skėčiais. Dangai panaudotas optimalus pasikartojančių elementų kiekis - penkių tipų betono plytelės, todėl dangos piešinio ir želdinių kompozicija nemonotoniška. Keturių tipų šviestuvai apdailinti figūriniu aliuminiu ir bronza.
Visi Laisvės alėjos pastatai buvo perdažyti. Koloristika nebuvo kompleksiškai kuriama, kiekvienas pastatas turi savo spalvinį sprendimą, pagrįstą daugiausia kontrasto principu, stengiamasi prisitaikyti prie individualios pastatų struktūros.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Kauno architektūra | 972 Kb | 0 |
Kauno architektūra