Architektūra. Kuriantis Lietuvos valstybei įvyko kokybinis šuolis nuo primityvios statybos iki architektūros meno. Jį skatino gynybinės valstybės reikmės. Statomi įtvirtinimai, medinės, mišrios konstrukcijos ir mūrinės pilys. Šio pobūdžio architektūra Europos architektūrinių stilių bruožų turėjo mažai. Lietuva pasiekė pavieniai romaninio stiliaus (pusapskritės arkos, skliautinis mūras, baltiškas plytų rišimas) ir gotikos (smailėjančios arkos, gotiškas plytų rišimas) elementai.
Renesanso architektūros stilius 15 a. ypač suklestėjo Florencijoje, 16 a. - Venecijoje ir Romoje. Architektūroje atsirado nauji statiniai: miestų rūmai, užmiesčio vilos, mokyklos ir kt. Naudojami antikiniai orderiai ir konstrukcinės sistemos. Vietoje bokštų statomi kupolai, kolonos, piliastrai. Pastatų kompozicijos būdinga simetrija, horizontalumas, saikingos dekoratyvinės formos, taisyklinga, šviesi vidaus erdvė.
Pradžioje Renesansas Lietuvoje plito veikiamas meistrų iš Italijos. Pirmieji Renesanso architektai, kūrę Lietuvoje, buvo italai - Bernardas Zanobis da Džanotis (Da Gianoti, 16 a I pusė), Džiovinis Činis (Cini). Vėliau įtaką darė Nyderlandų architektūra, subrendo vietos meistrai. Lietuvoje renesanso stiliumi buvo statomi reprezentaciniai rūmai, rezidentinės ir bastioninės pilys, mokyklų (universiteto, kolegijų), vienuolynų pastatai, bažnyčios, rotušės. Kadangi šis stilius pradėjo plisti tebevyraujant gotikai, kai kuriuose persipynė abu stiliai (gotikos ir renesanso).
Vieni gražiausių renesansinių reprezentacinių rūmų buvo Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (16 a. II ketvirtis), kurių vaizdas išlikęs ikonografinėje medžiagoje ir aprašymuose. Jie buvo statomi Žygimanto Senojo laikais, karalienės Bonos užsakymu, italų meistrų ir buvo didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto rezidencija iki jo išvykimo į Krokuvą. Renesanso bruožų yra gynybiniuose statiniuose, miestų įtvirtinimuose. Išlikę Vilniaus gynybinės sienosMedininkų arba Aušros vartai. Pastatytos bastioninės renesansinės pilys Klaipėdoje (16 a. vid.), Biržuose (16 a. pab.). Prie Nemuno išaugo rezidentinės Panemunės (17 a. pr.), Raudonės (16 a. pab.) pilys. Renesanso stiliumi statyti universiteto rūmai. Iki šių dienų išliko renesansinių bažnyčių. Seniausia jų Simno (16 a. I pusė), kitos - Kėdainių (17 a. vid.) Kelmės evangelikų reformatų (17 a. II pusė), Siesikų (16 a. vid.), Šiaulių Šv. Petro ir Povilo (17 a. per.) ir kt. 16 a. buvo pastatyta nemažai rotušių. Išliko daug kartų rekonstruota Kėdainių rotušė.
Kai kuriuose statiniuose, kaip minėta, gotikos ir renesanso stiliai persipynė (Šv. Mykolo bažnyčia Vilniuje, Skarulių bažnyčia Jonavos raj.) Gotikiniai gyvenamieji namai buvo puošiami renesansiniu dekoru. Vilniaus, Kauno, Kėdainių senamiesčiuose yra išlikę tokių pastatų.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Renesansas (referatas) | 8 Kb | 0 |
Renesansas (referatas)