Krikščionybė: katalikų popiežius Grigalius VII 1073 - 1085 m. Įtvirtino Kliuni reformas. Inocentas III 1198 - 1216 m. toliau tęsė teokratinę programą. Privertė paklusti galingiausius europos valdovus.
Katalikai kovai su eretikais įsteigė spec. teismą - inkviziciją. Kryžiaus žygiai vyko nuo 1096 iki 1270 m. Kryžiaus žygiai kilo dėl tų laikų religinio entuziazmo, katalikų įsitikinimo, kad reikia ginti krikščionių šventąsias vietas nuo musulmonų [Kristaus karstą Jeruzaleje], be to juos sukėlė ir socialiniai, ekonominiai, politiniai pokyčiai. Jais taip pat siekta sustabdyti normanų įsiveržimus. Pirmasis Žygis: prasidėjo 1096 rudenį ir baigėsi pergale 1099 liepą Urbonas II. Atsiranda trys riterių ordinai: tamplierių [pran], joanitų [ital] ir teutonų [vok]. Trečiąjį (1189 - 1192 m.) žygius atliko praradę Edesą ir Jeruzalę. Ketvirtas Žygis: 1202 - 1204 m. Inocentas III. Šis žygis ypatingas tuo kad planavo užimti Egiptą bet užemė ir nukariavo Konstantinopolį sugriovė Bizantiją ir įkūrė Lotynų imperiją, visus planus pakeitė Venecija kuri nebuvo suinteresuota Egipto nukariavimu bei kiti faktoriai kaip popiežiaus nesutarimai su patriarchu, šis žygis buvo daug kam naudingas. Po šio žygio įvyko dar keturi [paskutinis 1270 m. į Tunisą] tačiau jie nebuvo įspūdingi. Po visų šių žygių prarado visas žemes ir pradėjo puldinėti Baltijos kraštą.
Arabai: Pirmieji kalifai [padėjėjai įpėdiniai po Muchamedo mirties 634 m.] Abu Bekras (632 - 634 m.) ir Omaras (634 - 644 m.) ne tik įtvirtino islamą bet ir pradėjo užkariavimus kuriuos tęsė Osmanas (644 - 656 m.). 633 m. Arabai puolė Bizantiją ir nuo jos atplėšė Siriją, Palestiną. 651 m. užima Iraną. Tuo metu užkar. Egiptą, Armėniją ir Gruziją. Gerai kovojo dėl fanatizmo ir finasinių sumet. 732 m. nors ir sustabdė frankai arabų plitimą į europą jie užkar: Užkaukazę, Afganist, Indiją. Kalifas buvo imperatorius - popiežius viename asmenyje! VII a. Musulmonai suskyla į: sunitus ir šiitus. Skyrėsi tuo kad šiitai nepripažino sunų [šventųjų kn.]. Valdant Chišanui (724 - 743 m.) padėtis buvo stabili bet po jo mirties vėl buvo suirutė. Žymūs arabai: filosofas Averojus (1126 - 1198 m.), astronomas Ali Birunijus (973 - 1048 m.).
Kijevo Rusia: IX a. Rytų slavų gentis suvienijo variagai. 882 m. variagų būriai priešaky Olego užėmė Kijevą, Olegas pasiskelbė didžiuoju kunigu (882 - 912 m.). Po jo buvo Igoris (912 - 945 m.). Čia sukūrę valstybę variagai greitai asimiliavo su slavais. Vladimiras Sviatoslavičius (980 - 1015 m.) oficialiai priėmė krikštą 988 m. Valdant Jaroslavui Vladimirovičiui Išmintingajam (1019 - 1054 m.) suklestėjo visas kraštas buvo pastatyta naujų cerkvių, steigiamos mokyklos. Po jo mirties buvo suirutė, Vladimiras Monomachas (1113 - 1125 m.) trumpam ją sustapdė. Mirus Vladimiro sūnui Mstislovui (1125 - 1132 m.) Kijevo Rusia suskilo į daug kunigaikštysčių: [ekonomiškai ir politiškai stipriausios: Vladimiro - Suzdalės; Novgorodo - Pskovo ir Haličo - Valuinės. Vladimiro - Suzdalės kun: atsiskyrė kai valdė Jurijus Vladim.[monomacho sūnus] (1125 - 1157 m.) dėl didelių žygių buvo pramintas ilgarankiu. Valdant Andrejuj Bogoliubskiui 1169 m. buvo užimtas Kijevas, o jo brolis Vsevolodas Didysis Lizdas (1177 - 1212 m.) pasisavino didž. kunigaikš. titulą ir paėmė valdžią Novogorode bei Riazanei. Haličo - Valuinės kun: buvo labai patogioje geo. padėt. XII a. pab. Romanas Mstislavičius (1199 - 1205 m.) suvienijo Haličo ir Voluinės žemes. Po jo mirties buvo užvaldžiusi Vengrija ir Lenkija, bet Danijilo Romanivičius (1221 - 1264 m.) vėl suvienijo ir dar prijungė Kijevą.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Ankstyvieji viduramžiai | 5 Kb | 4 |
Ankstyvieji viduramžiai