Sukilusių Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių vardu, Lietuvos raudonarmiečių vardu, skelbiame karinės Vokietijos okupacijos, Lietuvos Tarybos ir visų kitų buržuazinių tautinių tarybų ir komitetų valdžią nuversta.
Visa valdžia pereina į Lietuvos Darbininkų, bežemių ir mažažemių atstovų tarybų rankas.
Išmušo pasiliuosavimo valanda iš nepakeliamo Vokietijos okupantų jungo, nužeminimo ir skurdo. Išmušo jūsų pasiliuosavimo valanda iš amžino jungo dvarininkų, didžiųjų ūkininkų ir kapitalistų, kurie iš žmonių vargo susidėjo per praėjusią baisiąją skerdynę didžiausius turtus.
Prasidėjo tai, kas turėjo įvykti pasaulinio imperialistinio karo rezultatu: prasidėjo pasaulinė proletarų revoliuciją, kuri griauna vieną sostą paskui kitą ir savo geležiniu kūju daužo retežius, veržiančius viso pasaulio proletariatą. Po rusų caro sugriautas Austrijos - Vengrijos sostas, o paskui ir Vokietijos. Traška ir griūva pasaulio kapitalo tvirtovės. Arti žuvimo valanda anglų - prancūzų - amerikonų imperializmo, kuris dabar laiko save viso pasaulio pergalėtoju, kaip dar neseniai tuomi didžiavosi pergalėtojas Vokietijos imperializmas.
Galingai žengia pirmyn Pasaulinė proletarų revoliucija. Viso pasaulio buržuazija mato, kad artinasi jos galas. Savo mirtinojo priešo akivaizdoje ji organizuojasi šventon pasaulinės kontrrevoliucijos sąjungon ir įtempia visas savo pastangas, kad pirmiausia nuslopinus socialistinės revoliucijos sukurą Rusijoje.
Užsidegus revoliucijai Vokietijoje dar labiau padidėjo pavojus pasauliniui kapitalui. Jis pasirengęs imtis visų priemonių, kad tik neleidus susijungti Rusijos revoliucijai su Vokietijos; dėlei to jisai ypatingą domę atkreipė į kraštus, skiriančius Rusijos respubliką nuo Vokietijos. Geležiniu lanku jisai nutarė suveržti Rusiją ne tik iš rytų ir šiaurės, bet ir iš pietų ir vakarų, ir būtinai pasmaugti Rusijos revoliuciją, o paskui ir Vokietijos.
Parsidavėlė Baltijos, Lietuvos ir Lenkijos buržuazija, nesitikėdama savo spėkomis pergalėti kylančią pas mus proletarų revoliuciją, daro visa, kad greičiau atvyktų anglų-prancūzų-amerikonų kareivija, ir kad padėtų jai kraujo upėse paskandinti darbininkų klasę. Mes žinome, ką neša šitie naujieji “liuosuotojai” Lietuvos proletarams ir pusiau proletarams: jie neša tą patį jungą ir nužeminimą, kuriuos trys metai atgal atnešė Vokietijos “liuosuotojai”, tą patį darbininkų klasės ir sodžiaus biednuomenės grobimą, pavergimą.
Iš Rusijos patyrimo mes matome, kad sąjungininkų imperialistų “okupacija” niekuomi nesiskiria nuo vokiečių imperialistų okupacijos: tas pats dvarininkų ir kapitalistų valdžios grąžinimas, tas pats darbininkų ir sodžiaus biednuomenės pavergimas, ta pati juodoji reakcija, tie patys šaudymai ir pasityčiojimai iš mūsų brolių.
Tai privertė Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos - vienintelės masinės Lietuvos proletarų Partijos - Centro komitetą imtis pačių griežtųjų priemonių, kad nukreipus slenkamąjį ant Lietuvos proletariato ir vargingųjų valstiečių mirtinąjį pavojų.
Remdamies valia Lietuvos darbininkų, sodžiaus biednuomenės ir raudonarmiečių, sukilusių prieš okupacines valdžias ir jų agentą kontrrevoliucinę Lietuvos tarybą ir atmetančiųjų bent kokius kontrrevoliucinius mėginimus iš anglų-prancūzų-amerikonų kapitalistų pusės įsimaišyt Lietuvos darbo minių likiman, Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos Centro komitetas paskelbė Laikinąją revoliucinę Lietuvos darbininkų ir vargingųjų valstiečių valdžią.

1918 12 16 d. Kapsuko manifestas