www.spargalkes.lt

Pilietinis karas JAV

Nei mirties bausmės, nei karo padėties įvedimas kai kuriose Pietų valstijose jau nebegalėjo sustabdyti bręstančios revoliucinės krizės.

Džono Brauno sukilimas buvo tik vienas iš revoliucinės krizės augimo rodiklių. 1859 m. lapkričio mėn. Fermeriai ir vergai plantacijose sudegino daug sandėlių ir kitų pastatų. Kanzase sukilo fermeria ir pabėgėliai vergai, kuriems vadovavo Brauno draugas kapitonas Montogomeris. Kruvini negrų ir vergvaldžių susirėmimai įvyko Tenesyje, Alabamoje, Floridoje ir kitose valstijose.

Susidariusioms sąlygoms ypatingai didelę reikšmę įgavo kova dėl prezidento valdžios. Vergvaldiškoje “demokratų” partijoje nebuvo vienybės rinkimų platformos klausimu. Nuo šios partijos, kurios pagrindinė jėga buvo Pietų vergvaldžiai, įvairiomis priemonėmis siekę paskleisti vergiją visoje šalyje, atskilo Šiaurės demokratų partija. Pastaroji atstovavo reakcinėms stambioms buržuazijos grupėms, susijusioms su verdvaldžiais, bet nelinkusiomis pritarti prievartiniam vergijos skleidimui Šiaurėje ir Vakaruose. Atskilo taip pat pasienio ir iš dalies Pietų valstijų vergvaldžių grupė, kuri gynė kiek nuosaikesnę vergijos skleidimo  programą. Skilimas demokratų partijoje susilpnino jos pozicijas prezidento rinkimų metu.

Respublikonų partija, nepaisant nesutarimų tarp jos nuosaikiojo ir radikalaus demokratinio sparnų, suvienijusi  fermerių, darbininkų, smulkiosios miesto buržuazijos ir pažangiosios Šiaurės balsus, gavo galimybę laimėti pergalę. Partijos suvažiavime buvo paruošta, apskritai paėmus, nuosaiki programa apriboti vergiją jos užimtąja teritorija. Tačiau į šią programą  buvo įtraukti ir radikalūs demokratiniai reikalavimai išleisti įstatymą dėl homstedų, neleisti įvesti vergijos Kanzase ir pasmerkti agresinę užsienio politiką. Kilęs iš fermerio šeimos, Vakarų valstijų atstovas Abraomas Linkolnas, įžymus pažangus veikėjas, žinomas savo siekimu apriboti ir palaipsniui panaikinti vergiją, suvažiavime buvo pasiūlytas kandidatu į respublikos prezidentus. 1860 m. lapkričio 6 d. jis buvo išrinktas prezidentu. Išrinkus Linkolną prezidentu, vergvaldžiai nutarė atsiskirti nuo Šiaurės. “Secesijos” arba pietinių valstijų atsiskyrimo nuo JAV planas buvo sudarytas dar iki Linkolno išrinkimo, o lapkričio 7 d. vergvaldžių  suvažiavimas Čarlstone priėmė nutarimą atsiskirti. Gruodžio 20 d. Pietų Karolina pareiškė, kad ji išeina iš JAV sudėties, ja pasekė 10 kitų vergvaldžių valstijų. 1861 m. vasario mėn. Konvente Montagomeryje maištininkai paskelbė sudarą vergvaldinę valstybę-Amerikos valstijų konfederaciją - ir savo prezidentu išrinko stambų vergijos šalininką D. Devisą. Priimtoje konstitucijoje vergvaldystė buvo paskelbta naujos valstybės  pagrindu, o Vergija - “natūralia” negrų padėtimi. Be to jie stengėsi užkariauti visą šalį ir visų pirma vakarines teritorijas.

Karo veiksmai prasidėjo netrukus po to, kai į valdžią atėjo Linkolnas. 1861 m. balandžio 12 d. maištininkai pradėjo Pilietinį karą, užgrobę ir subombardavę Semterio fortą Pietų Karolinoje. Jie pasitikėjo savo pranašumu ir Šiaurės nepasiruošimu karui. Karo pradžioje Šiaurė faktiškai neturėjo armijos, tuo tarpu maištininkai buvo gerai ginkluoti ir galėjo remtis paruoštais iš vergvaldžių tarpo karininkų kadrais. Pietiečiai tikėjosi, kad tarp Šiaurės generolų ir valdininkų pasitaikys išdavysčių, tikėjosi sudaryti suokalbį su stambiąja buržuazija. Dėl Linkolno vyriausybės svyravimų jie buvo įsitikinę, kad karas bus trumpalaikis ir jie lengvai laimės pergalę. Plantatoriai tikėjosi, kad juos parems Anglija ir Prancūzija, kurios buvo suinteresuotos, kad JAV suskiltų į dvi silpnas valstybes, ojos toliau galėtų importuoti medvilnę iš Pietų valstijų.

Maištininkai plantatoriai neatsižvelgė į darbo žmonių masių jėgas. Kada Linkolnas paskelbė šaukimą 75 tūkst. Savanorių šaliai ginti, į jį atsiliepė 300 tūkst. Žmonių. Įžymūs darbininkų judėjimo veikėjai Silvisas, Veidemejeris, Vilichas ir kt. Sudarinėjo darbininkų-fermerių pulkus. Darbo žmonių masės ir visų pirma darbininkų klasė kare suvaidino lemiamą vaidmenį. Iš kiekvieno tūkstančio Šiaurės kareivių buvo 421 darbininkas ir 487 fermeriai.

Failai:
FailasFailo dydisParsisiųsta
Parsisiųsti šį failą (42b13c8e88e078f60cbc30ffe9eae3a8.zip)Pilietinis karas JAV11 Kb1

 
Istorija Pilietinis karas JAV
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt