Giminė bendruomenė palaikė ryšius su aplinkinėmis bendruomenėmis, mat to meto visuomenė laikėsi egzogamijos papročio, draudžiančio santuoką tarp tos pačios giminės narių. Taigi seniausieji mūsų krašto gyventojai jau nebuvo klajokliai, bastęsi bandomis. Darbas bendruomenėje būdavo pasidalijimas pagal amžių ir lutį.
Narvos ir Nemuno archeloginės kultūros torėjo didžiausią įtaką formuojantis baltiškajai kultūrai, o šių kultūrų žmonęs galima laikyti tiesioginiais baltų protėviais. III - tūkst. pr. Kr. sąvartoje atsikėlė virvelinės keramikos kultūros žmonės. Pirmieji atsikraustė kultūros žmonės; 1 Madleno, 2 Svidrų, 3 Kundos ir Nemuno, 4 Narvos ir neolitinė Nemuno, 5 virvelinės keramikos.
Baltų priešistorė prasidėjo prieš 13 - tūkst. metų. To meto gyventojai medžiojo, žvejojo, ir rankinėjo gamtoje randamą maistą. Svarbiausias neolito laikotarpio žmonių išradimas buvo keramika. Atsiradus gyvulininkystei ir žemdirbystei žmonės pradėjo statyti ilgus namus. Ankstyvajame geležies amžiuje į Lietuvos teritoriją atvežami pirmieji geležies dirbiniai. Senajame geležies amžiuje pagyvėja prekyba su Romos imperojos provincijomis. Viduriniajame geležies amžiuje susiformuoja visos dabar žinomos baltų gentys. Vėlyvajame geležies amžiuje išryškėja lietuvių sąjungos įtaka kitoms baltų gentims.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Lietuvos visuomeninė kultūra, kalba | 3 Kb | 0 |
Lietuvos visuomeninė kultūra, kalba