Kas nėra girdėjęs apie Radvilas. Per keletą šimtmečių jie tapo galingiausia ir garsiausia šeima. Savo titulais bei giminystės ryšiais, tarp kitų ir su Jogailaičių, ir Hohencolernų dinastijomis, užėmė reikšmingą vietą tarp Europos aristokratų. Ši pavardė simbolizuoja, be abejo, oligarchijos ir feodalizmo pasaulį, kurio nekentė ir su kuriuo kovojo ištisos lenkų demokratų kartos.
Tarp Radvilų būta mecenatų ir menininkų, jie neatskiriami nuo mūsų kultūros istorijos. Šios giminės nariai tarnavo imperatorei Jakaterinai II, 1773 m. Seime per Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimą prekiavo kraštu ir garbe, prisidėjo skelbiant liūdnai pagarsėjusį Targovicos konfederacijos aktą. Kaupė meno kūrinių rinkinius ir kūrė meno židinius, kuriuos laikome įžymiais tautinės kultūros laimėjimais. Dalyvavo liaudies sukilimuose, kai kurie jų žuvo hitlerininkų koncentracijos stovyklose.
XVI a. pirmoje pusėje Radvilos dar tik krovė turtus, tik kopė karjeros laiptais, siekė aukštos padėties. Radvilos iškilo iš dalies per protekcijas ir malones, kuriomis naudojosi Barbora Radvilaitė, tapusi Žygimanto Augusto žmona, Lenkijos karaliene. Radvilos titulus, antspaudus ir valdžią įgijo tik XVI a. Heraldikos žinovai nustatė, kad Radvilų protėvis buvo (Kristupas) Astikas, 1419 m. - 1442 m. Vilniaus kaštelionas, kuriam Horoldės suvažiavime suteiktas Rago herbas. Jis turėjo sūnų, vardu Radvila, kurio palikuonys šį vardą pavertė pavarde, o kito sūnaus Stanislavo (Stankaus) palikuonys liko Astikais. Mikalojus Radvila, tuomet dar neturėjo jokio titulo, po to buvo Trakų vaivada, žemės maršalka ir pagaliau Vilniaus kaštelionas. Jis turėjo sūnų Mikalojų Trakų kaštelioną, vėliau - tapusį Vilniaus vaivada ir Lietuvos kancleriu, kuris mirė 1509 m.
Radvilos stiprino savo padėtį, sumaniai dalyvaudami LDK vykstančiuose politiniuose procesuose. Drauge su kitomis galingomis šeimomis pajungė sau gausią, bet ekonomiškai silpną bajoriją., įsitvirtino ankštame valdžios elite. Turtėjo iš viešųjų tarnybų, lobo ne tik iš valdinių ir belaisvių darbo, bet ir iš dovanų ir kyšių, kuriuos gaudavo arba išsireikalaudavo iš gyventojų. Vytauto laikais visas nekilnojamas Radvilų turtas buvo dvidešimt baudžiaunininkų. 1528 m. jie jau buvo tarp negausių pirmaujančių Lietuvos didikų, ir tiekė krašto gynybai 786 žygius. Vėlesniais metais Radvilų padėtis dar labiau sustiprėjo. Priešinosi Lietuvos susijungimui su Lenkija, nepalaikė daugumos bajorų siekių demokratizuoti politinį gyvenimą, rėmė Lietuvos oligarchų separatizmą ir diktatūrą.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Santrauka apie Radvilas | 6 Kb | 1 |
Santrauka apie Radvilas