Autorių teisės ir gretutinės teisės elektroninėje leidyboje
Šiame skaitmeniniame amžiuje vis didesnę reikšmę įgyja informacinės technologijos, kurių pagalba mes galime komunikuoti, elektronine forma pateikti literatūros ir meno kūrinius išreikštus įvairia forma (tekstas, grafika, fotografijos, muzikos kūrinių įrašai ir kt.) bei gretutinių teisių objektus (atlikimus, fonogramas, radijos ar televizijos laidas ir kt.) internete, taip pat visa tai įrašyti CD-ROM-uose, kurie dažnai vadinasi elektroninėmis knygomis. Naujosios technologijos sudaro galimybes panaudoti kūrinius, atlikimus ar kitus gretutinių teisių objektus, taip pat kitus intelektinės nuosavybės objektus tokiais būdais, apie kuriuos dar prieš kokius penkerius metus net nebuvo galima svajoti. Pavyzdžiui, Eugenijaus Jovaišos elektroninėje knygoje “Žvilgsnis į “AUKSO AMŽIŲ”” mes galime pamatyti daug tekstinės medžiagos, paveikslėlių, girdime muziką, atliekamą dainą ir kt.
Intelektinės nuosavybės sąvoką apibrėžia 1968 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos konvencija. Šios konvencijos 2 str. nustato, kad intelektinė nuosavybė apima: autorių teises į literatūros, meno ir mokslo kūrinius, gretutines teises į atlikėjų atlikimus, fonogramas, transliacijas, ir teises į pramoninę nuosavybę - išradimus, mokslinius atradimus, pramoninį dizainą, prekių ir paslaugų ženklus, firmų vardus, apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos ir kitas teises, atsirandančias iš intelektinės veiklos mokslo, literatūros, meno ar pramonės srityse. Iš esmės, intelektinė nuosavybė – tai yra teisės į kokį nors kūrybinį veiklos rezultatą.
Tačiau reikia žinoti, kad norint panaudoti kitų autorių kūrinius ar gretutinių teisių objektus, ar kitus intelektinės nuosavybės objektus jūsų multimedijos produkte reikalingas jų teisių turėtojų leidimas. Jeigu išleisit ar viešai paskelbsit savo multimedijos produktą neturint teisių į intelektinės nuosavybės objektą, jūs galite būti patrauktas atsakomybėn už šių teisių pažeidinėjimą.
Svarbu suprasti, kad elektroninei leidybai taikomi visi įstatymai kaip ir įprastai leidybai: autorių teises ir gretutines teises reguliuojantys įstatymai, pramoninę nuosavybę reguliuojantys įstatymai, sąžiningą konkurenciją reguliuojantys įstatymai, taip pat atsakomybę (civilinę, administracinę, baudžiamąją) numatantys ir kiti įstatymai (žr. į 8. Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą reglamentuojančius įstatymų ir tarptautinių sutarčių sąrašą).
Pagrindinius autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimo principus nustato Lietuvos Respublikos konstitucija ir Berno konvencija dėl autorių teisių į literatūros ir meno kūrinius apsaugos. Lietuvos Respublikos konstitucijos 42 str. numato, kad dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas. LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – įstatymas), priimtas 1999 m. gegužės 18 d. ir įsigaliojęs tų pačių metų birželio 9 d. ir reglamentuoja autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą.

Autorinių teisių įstatymas