www.spargalkes.lt

ŽINIATINKLIS IR ELEKTRONINIS PAŠTAS

INTERNETO SAMPRATA. Kompiuterių tinklų sąvokas jau žinote iš pagrindinės mokyklos informatikos pradmenų kurso. Tikriausiai galite paaiškinti, kuo skiriasi vietinis ir visuotinis tinklai, kas yra internetas, kokias paslaugas galima iš jo gauti, daugmaž žinote, kaip naršyti po žiniatinklį. Šis skyrelis skirtas jūsų turimiems įgūdžiams bei žinioms apie internetą apibendrinti. Jei daug kas jums jau žinoma, tai galėsite greitosiomis perskaityti ir keliauti toliau. Internetas – tai tarptautinis kompiuterių tinklas, apimantis milijonus kompiuterių tinklų visame pasaulyje. Įsivaizduokime – įstaigos ar įmonės (o gal ir jūsų mokyklos) kompiuteriai sujungiami draugėn (vietinis tinklas), paskui tie vietiniai tinklai sujungiami į srities tinklą (regioninis tinklas). Regioniniai tinklai savo ruožtu taip pat sujungiami tarpusavyje (visuotinis tinklas) – taip palaipsniui išsiraizgos pasaulinis kompiuterių tinklas. Vietiniai tinklai dažniausiai kuriami naudojant vieną iš tinklo kompiuterių (paprastai, talpesnį, spartesnį, papildytą specialiomis apsaugos priemonėmis ir pan.), kuris skirsto bendruosius vietinio tinklo išteklius (laikmenas, priėjimą prie interneto, tinklo vartotojų teises ir pan.). Šis kompiuteris vadinamas tarnybine stotimi. Visiškai nesuklysime, jei pavadinsime internetą didžiausia informacijos saugykla. Juk jį sudaro milijonai sujungtų kompiuterių, kuriuose laikoma daugybė tekstų, dokumentų, elektroninių knygų, piešinių, muzikos įrašų, filmuotos medžiagos... Ir visu tuo gana lengvai gali pasinaudoti kiekvienas vartotojas, kurio kompiuteris prijungtas prie šio tinklo.

Interneto adresai

Interneto „ūkyje“ yra daugybė kompiuterių. Kaip valdyti informacijos srautus tarp jų, kaip susigaudyti, kuriam kompiuteriui ką persiųsti, kur ir kas yra laikoma? Suprantama, reikia kiekvieną kompiuterį įvardyti. Taip ir padaryta. Bet kuris į tinklą įjungtas kompiuteris turi savo skaitmeninį vardą, vadinamą IP (Internet Protocol) adresu. IP adresą sudaro iš keturių grupių sudaryti ir 1 baitu užkoduojami skaičiai (t. y. iš intervalo [0; 2⁸]). Pavyzdžiui, 193.219.76.39 arba 212.59.0.22. Pirmosios grupės skaičius reiškia šalį, antrosios – sritį ar regioną, trečiosios – tos srities tinklo kompiuterio numerį ir ketvirtosios – konkretaus vartotojo kompiuterio numerį. Šitokia adresų sistema leidžia sujungti daugiau nei 4 milijardus kompiuterių (tiksliau – 2³² kompiuterių). Nors tai tikrai didelis skaičius, vis dėlto jau numatoma perspektyva, kai 32 bitais koduojamų IP adresų pritrūks. Naujosios kartos IP adresams koduoti jau vartojami 128 bitai – kiekvienas adresas suskirstytas į aštuonias 16 bitų grupes, atskirtus dvitaškiais.