Informacija- tai žinios, kurias galima perduoti, priimti, įsiminti. Informaciją nuolat gauname iš aplinkos. Žmogus turi penkis pojūčius (regėjimo, klausos, lytėjimo, skonio, uoslės), kurių dėka jis gauna informaciją. Pvz. su infomacija dažniausiai susiduriama bendraujant, keičiantis patyrimu, orientuojantis aplinkoje. Informacijos apykaita vyksta ne tik tarp žmonių, bet ir visoje gyvojoje gamtoje. Gyvieji organizmai- komunikuoja tarpusavyje jutimo organų dėka. Gamta davė žmogui atmintį informacijai saugoti, protą mąstyti, balsą, gestus, mimiką informacijai perduoti. Tačiau žmogus įsimena, perduoda, apdoroja informaciją ne tik jutimo organų dėka, bet ir dirbtinėmis priemonėmis. Gilioje senovėje tai buvo ženklai akmenyse, piešiniai olose, užrašai molinėse plytelėse. Laikui bėgant rašto reikmenys tobulėjo: atsirado papirusas, popierius.
Didžiulį perversmą saugant informaciją padarė spausdintas žodis. Išradus spausdinimo mašiną, buvo galima pigiai ir greitai dauginti knygas. Raštas tinka ne tik informacijai kaupti, bet ir jai perduoti. Rašytinę informaciją perduoda knygynai, bibliotekos, skaityklos. Tai - paprasčiausias informacijos perdavimo būdas. Tačiau jis lėtas. Informacijos perdavimą labai pagreitino elektrinės bei elektroninės ryšio priemonės - telegrafas, telefonas, radijas, televizija.Informacija pradėta pradėta perduoti didžiausiu iki šiol gamtoje žinomu greičiu - šviesos greičiu.
Žmogus stengiasi automatizuoti ne tik fizinį, bet ir protinį darbą- informacijos apdorojimą. Šiam tikslui buvo sukurtos elektroninės skaičiavimo mašinos (ESM). Pirmosios ESM tik skaičiavo, tačiau jų taikymo sritis nuolat plėtėsi. Dabartinės skaičiavimo mašinos gali įvairiausiai apdoroti informaciją: versti iš vienos kalbos į kitą, užsakyti bilietus ir t.t. Todėl jos pradėtos vadinti ne ESM, o informacijos apdorojimo mašinomis. Pastaruoju metu vis dažniau jos vadinamos kompiuteriais. Žmogui visada rūpėdavo, kaip geriau, patogiau atlikti veiksmus su informacija, nes dažnai iškildavo šie klausimai: kaip sužinoti; kaip neužmiršti; kaip pranešti; kaip nuspręsti. Į šiuos klausimus padeda atsakyti informatika, tik iš pradžių niekas jos informatika nevadino. Šis terminas atsirado šio amžiaus viduryje, kai buvo sukurtos pirmos ESM (1945 m.). Informatika - tai mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą, o svarbiausia apdorojimą.
Pranešimai ir signalai. Diskretieji ir tolydieji dydžiai.
Pranešimas- konkreti informacijos išraiška. Pranešimai gali būti perduodami įvairiais signalais: šviesa, garsu, temperatūra, radijo bangomis, elektros srove ir t.t. Asmuo, siunčiantis pranešimą, vadinamas siuntėju, o asmuo, priimantis pranešimą - priėmėju. Tas pats pranešimas gali būti perduodamas įvairiais signalais, pvz.: žinias galima sužinoti per radiją, televiziją, skaitant laikraščius. Tuo pačiu signalu galima perduoti įvairius pranešimus. Tai priklauso nuo išankstinio susitarimo t.y. pranešėjas ir priėmėjas turi būti iš anksto susitarę kokiu signalu bus perduodamas pranešimas. Vienas siuntėjas gali perduoti informaciją daugeliui priėmėjų, pvz.: šviesoforas, mokytojas pamokoje. Pranešimus nešantys signali pakeliui nuo siuntėjo iki priėmėjo gali būti keičiami kitos rūšies signalais, pvz.: telefoninis pokalbis: mikrofonas garso bangas paverčia elektriniais virpesiais. Jie perduodami telefono linija, kitame linijos gale jie vėl paverčiami garso bangomis. Signalą galima išmatuoti ir nustatyti jį apibūdinančius dydžius, pvz., stiprumą, trukmę, dažnį ir t.t. Pagal informacijos išraiškos būdą dydžiai skirstomi į tolydžiuosius ir diskrečiuosius.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Informatikos konspektai | 35 Kb | 0 |
Informatikos konspektai