Informacija perduodama kanalais, kurie kartais iškraipo informaciją. Tarsime, kad tie iškraipymai yra atsitiktiniai, t. y. nėra nei sistemingi, nei sąmoningi. Koduoti informaciją reiškia taip ją paruošti prieš perduodant į kanalą, kad būtų galima ištaisyti įvykusius iškraipymus, jeigu jų nėra itin daug. Kodavimo teorija pasiūlo konstruktyvius tokio paruošimo (kodavimo) ir iškraipymų ištaisymo (dekodavimo) algoritmus. Šie algoritmai taikomi daugelyje moderniosios komunikacijos sričių. Klaidas taisantį kodą apie 1948 metus sukonstravo R. W. Hamming. Kiekvieną ketvertą perduodamų bitų jis papildė trimis papildomais. Paaiškinsime jo idėją naudodami brėžinį.
Srityse 1, 2, 3, 4 užrašykime keturis bitus (simbolius 0 arba 1), kuriuos reikia perduoti. Likusiose srityse užrašykime simbolius taip, kad kiekviename iš trijų skritulių užrašytus simbolius sumuodami gautume lyginį skaičių. Dabar "pasiųskime į kanalą" šį septynių bitų rinkinį. Kitame kanalo gale gavėją pasieks galbūt kitas rinkinys, kai kurie simboliui gali būti kitokie. Gavėjas gali patikrinti, ar sumos pagal visus tris skritulius yra lyginės. Jeigu nors viena nelyginė, tai įvyko iškraipymų. Nesunku įsitikinti, kad jeigu iškreiptas tik vienas simbolis, tai gavėjas gali atkurti jį nesuklysdamas. Jeigu iškraipymų daugiau, atkurdami simbolius galime ir suklysti.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Kodavimo teorija V. Stakėnas | 338 Kb | 3 |
Kodavimo teorija V. Stakėnas