Internetas –„tinklų tinklas“
Internetas paprastai apibrėžiamas kaip tarptautinis (visuotinis arba pasaulinis) kompiuterių tinklas. Stambios organizacijos (aukštosios mokyklos, finansų institucijos, verslo bendrovės, vyriausybinės institucijos) turi tokius vietinius kompiuterių tinklus, t. y., kompiuterių sistemas, paprastai sudarytas iš dešimčių ar šimtų kompiuterių, sujungtų specialiais kabeliais taip, kad jie galėtų naudotis vienas kito ar bendrais ištekliais, pavyzdžiui: bylomis, spausdintuvais ir pan. Į tokius vietinius [lokaliuosius] tinklus, jungiami kompiuteriai, esantys nuo kelių metrų iki kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito. Vienas tų kompiuterių, atliekantis tarnybinės stoties (angl. server) funkcijas, paprastai yra didesnės talpos, spartos, galios ir kt. Jos (o per ją kitų kompiuterių) ištekliais, pagal tinklo administratoriaus nustatytas taisykles naudojasi visi kiti tinklo vartotojai. Tokia tarnybinė stotis telefono linijomis, optiniais kabeliais ar per palydovinį ryšį jungiama su kitų tinklo tarnybinių stočių, šių tarnybinių stočių tinklo tarnybinė stotis su kitų tarnybinių stočių tinklų tarnybinėmis stotimis ir t. t. – taip kuriamas tarptautinis kompiuterių tinklas, angliškai – internet (rašomas mažąja raide). Internetas (rašomas didžiąja raide) – tai pats didžiausias pasaulinis (angl. global) tinklas, jungiantis keliasdešimt tūkstančių kompiuterių tinklų visame pasaulyje. Internetas – tai milžiniška informacijos saugykla; milijonai prie jo prijungtų kompiuterių kimšte prikimšti programų, dokumentų, knygų, piešinių ir kitokios informacijos, kuri specialių technologijų dėka yra lengvai pasiekiama bet kuriam vartotojui. Pastaruoju metu literatūroje šios dvi interneto sąvokos dažniausiai nebeskiriamos ir vartojamos sinonimiškai.
Interneto vartotojai
Internetas buvo sukurtas Amerikos karo pramonės – siekta kabeliu duomenis perduoti iš karto į keletą kompiuterių. Vėliau prie šio pirmojo karinio tinklo jungėsi pirmiausia akademinės institucijos. Tada internetas buvo naudojamas daugiausia mokslo ir švietimo sferoje. Šiandien internetu naudotis gali visi. Kadangi eiliniam vartotojui organizacijų tinklai paprastai nepasiekiami, jam tenka bendrauti su vadinamaisiais interneto paslaugų teikėjais – tarpininkais, kurie patys turėdami ryšį su internetu, už tam tikrą mokestį suteikia jį kitiems. Sėdėdamas prie kompiuterio savo namuose, vartotojas per specialų įtaisą (modemą) susiskambina (jei tik turi telefoną) su interneto paslaugas teikiančia firma, kuri jį ir sujungia su internetu.
Duomenų kodavimas
Bet kokie duomenys tiek pačiame kompiuteryje, tiek siunčiant juos iš vieno kompiuterio į kitą kompiuterių tinkle, paverčiami dvejetainiais skaičiais. Tam naudojami įvairūs kodavimo standartai. Ilgą laiką buvo naudojamas vadinamasis ASCII kodavimo standartas, kuriame vienam simboliui koduoti skiriamas vienas baitas, susidedantis iš 8 bitų (dvejetainių skilčių). Kiekvienas simbolis (lotyniškos abėcėlės raidė, skyrybos ženklas ir kt.) ASCII kodavimo lentelėje turi savo eilės numerį. Pvz., A (didžioji) yra Nr. 65, o dvejetaine forma 01000010, kur vienas dvejetainis skaitmuo – vienetas ar nulis – yra mažiausias informacijos vienetas, bitas.
Vienu baitu galima užkoduoti tik 256 simbolius. Tokio skaičiaus užtenka tik kelių kalbų raidynams koduoti. Todėl kitų kalbų (tarp jų ir lietuvių) kodavimui naudojamos skirtingos lentelės. Tai sukelia simbolių interpretavimo problemų, kai informacijos gavėjas ir siuntėjas remiasi skirtingomis kodų lentelėmis (plg. 2.6.8. skirsnį). Šią problemą išsprendė dviejų baitų kodo, vadinamo Unicode, atsiradimas. Dviem baitais galima užkoduoti 65 536 skirtingų simbolių, o to užtenka daugelio internete naudojamų kalbų simboliams koduoti. Informacija perduodama elektriniais signalais, t. y., kiekvienam bitui skirtas tam tikras laiko tarpas, per kurį signalas yra (vienetas) arba jo nėra (nulis). Tokiu būdu perduodama ne tik tekstinė informacija (kaip buvo interneto susikūrimo pradžioje) bet ir grafinė, muzikinė ir kt.

Kas yra internetas?