Prieš aštuonerius su puse metų Helsinkio universiteto studentas Linusas Torvaldsas pradėjo rašyti operacinę sistemą, dabar plačiai žinomą "Linux" vardu. Tuo metu tarp studentų buvo gana plačiai paplitusi viena iš UNIX OS atšakų - "Minix". Ši OS buvo platinama kartu su jos išeities tekstais už studentui prieinamą kainą. Tačiau "Minix" OS progreso beveik nebuvo, nes pagal licenciją pašaliniai asmenys galėjo modifikuoti "Minix" išeities tekstus, tačiau publikuoti tuos pakeitimus buvo draudžiama. Patys "Minix" autoriai retai tobulino savo OS. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Linusas Torvaldsas nusprendė rašyti laisvai platinamą operacinę sistemą. Operacinės sistemos rašymas Linusui turėjo padėti pramokti mikroprocesorius bei jų valdymą.
Pasirodžius pačioms pirmosioms "Linux" branduolio versijoms, ši UNIX pakraipos OS iš karto pritraukė daugybę žmonių. Linusas sulaukė įvairios pagalbos: ir kritikos, ir įvairių branduolio pataisymų, ir pasiūlymų į branduolį įtraukti naujas technologijas. Tokia gausi ir aktyvi pagalba greitai iškėlė ir prigretino "Linux" prie "Solaris", AIX, "HP-UX", "Windows" ir kitų OS. Net ir dabar, jau senokai baigęs universitetą, Linusas Torvaldsas yra atsakingas už "Linux" branduolį. Jis tikrina beveik visus atsiunčiamus pakeitimus, juos įtraukia arba atmeta, konsultuoja norinčiuosius prisijungti prie "Linux" branduolio tobulinimo. Dabar "Linux" yra moderni OS, kurią galima įdiegti ne tik "Intel i386" architektūros kompiuterius, bet ir į "PowerPC", "Apple Macintosh", "Alpha", "Sparc64", "Merced" ir kitus. Šis sąrašas dar tikrai plėsis - kompiuterių pasaulis plečiasi, nestovi vietoje ir "Linux".
Kas yra paketas (distribution)?
Verta pastebėti, kad "Linux" iš tiesų yra tik operacinės sistemos branduolys, atliekantis svarbiausias OS funkcijas: kompiuterio resursų paskirstymas, aparatūrinės įrangos valdymas, saugumo užtikrinimas ir pan. Egzistuoja "Linux" (OS branduolio) ir įvairios programinės įrangos rinkiniai, kurie vadinami paketais. Tačiau paprastai žmonės, sakydami žodį "Linux", turi galvoje ne OS branduolį, o kurį nors paketą. Šių "Linux" branduolio ir programinės įrangos rinkinių yra tikrai nemažai, todėl daugeliui gali kilti klausimas: "Kam reikia tiek daug paketų?". Atsakymas paprastas: kompiuterių pasaulis yra įvairialypis ir jame egzistuoja tokia gausybė uždavinių bei problemų, kad vieno universalaus paketo, tinkamo visiems gyvenimo atvejams, sudaryti beveik neįmanoma.
Juk kompiuteriams, kurie skirti įvairiems moksliniams skaičiavimams, paprastai nereikia programinės įrangos, skirtos muzikai kurti, o prie tarnybinės stoties paprastai nesėdi sekretorė ir netvarko dokumentų. Paketai skiriasi ir programinės įrangos įdiegimo bei priežiūros metodais. Vieni paketai yra paprasti vartoti (userfriendly), juose stengiamasi kuo labiau supaprastinti OS bei programinės įrangos įdiegimą ar priežiūrą. Kituose paketuose šie veiksmai yra sudėtingesni, tačiau vartotojas turi daugiau laisvės ir galimybių prižiūrėti OS.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Linux. Kas tai? | 16 Kb | 0 |
Linux. Kas tai?