Grafinių sistemų techniniai komponentai
Grafinėse sistemose dažniausiai vartojami du arba daugiau procesorių. Jose, be centrinio procesoriaus, yra vaizduoklio procesorius. Jis sąveikauja su centriniu procesoriumi ir kontroliuoja vaizduoklio operacijas (1.1 pav.). Vaizduoklio procesorius keičia iš centrinio procesoriaus perimamus skaitmeninius duomenis į atitinkamas įtampų reikšmes, perduodamas į elektroninį vamzdį. Skaitmeninio-analoginio keitimo būdas priklauso nuo vaizduoklio tipo ir konkrečių aparatiškai realizuotų grafinių funkcijų (operacijų).
Grafinės sistemos vaizduoklio procesorius vaizdo duomenis gauna iš vartotojo programos. Tie duomenys yra elektroninio vamzdžio ekrano taškų šviesos ryškumo reikšmės. Vartotojas savo programose, sudarančiose vaizdus, vartoja jam patogią koordinačių sistemą. Grafinėje sistemoje ši vartotojo koordinačių sistema pertvarkoma (transformuojama) į ekrano koordinačių sistemą. Daugelyje grafinių sistemų koordinačių pradžios taškas yra žemutiniame kairiajame ekrano kampe. Tada ekrano plokštuma atitinka stačiakampės koordinačių sistemos pirmąjį kvadrantą. Yra grafinių sistemų, kuriose koordinačių pradžios taškas yra viršutiniame kairiajame ekrano kampe arba centre.
Pagrindinis vaizduoklio procesoriaus uždavinys yra sudaryti atkarpas arba kreivių lankus. Kita jo būdinga funkcija yra generuoti simbolius. Vaizduokliai vykdo įvairių - vientisų, brūkšninių, taškinių - atkarpų, kreivių lankų bei spalvotų plotų sudarymo funkcijas. Šiuolaikiniai vaizduokliai gali daryti įvairias vaizduojamų objektų transformacijas ir manipuliacijas. Grafinių sistemų būdingieji techniniai komponentai yra elektroninis vamzdis, vaizduoklio procesorius, dialogo įrenginiai - pelytė, valdymo svirtis (joystick), specialūs grafinių duomenų įvesties įrenginiai - skaitmenizavimo planšetė (digitizer) arba grafinė planšetė (graphics tablet), skaitlys (scanner).
Kompiuterinės grafikos knyga