Įvadas
Šioje mokomojoje knygoje supažindinama su kompiuterių struktūra ir funkcionavimu. Kuo aiškiau ir išsamiau išdėstyti modernių kompiuterių sistemų esmę, būdingus bruožus siekiama dėl kelių priežasčių. Pirma, pasaulyje plačiausia skaičiavimo technikos įvairovė: nuo vienalusčių dviem pirštais apčiuopiamų mikrokompiuterių iki superkompiuterių, kuriems būtinos patalpos. Visi jie vadinami kompiuteriais, nors skiriasi ne tik matmenimis, bet ir pajėgumu, skirtingos jų taikymo sritys ir kainos. Antra, nemažėja kompiuterių technologijų tobulinimo tempas. Plėtra aprėpia visus kompiuterių technologijų aspektus - nuo kompiuteriuose taikomų integrinių schemų projektavimo iki jų jungimo į sudėtingiausias struktūras.
Nepaisant įvairovės ir sparčių pokyčių, kompiuterijoje yra tam tikrų fundamentinių koncepcijų, kurios laikui bėgant nesikeičia ir yra nuolat diegiamos. Natūralu, kad šių koncepcijų pritaikymui įtakos turi gamybos technologijų lygis ir siekiamas kompiuterio pajėgumo bei kainos santykis. Istoriškai susiklostė, kad kompiuterijos mokslas kūrėsi ir sparčiausiai plėtojosi JAV bei Vakarų šalyse, ypač Didžiojoje Britanijoje. Natūralu, kad literatūroje yra aibė specifiškų terminų anglų kalba. Sklandžiai ir tiksliai išversti juos ne visada pavyksta, anglų kalboje žodžiai daugiareikšmiai, neįsigilinu į konkretų kontekstą beveik kiekvieną galima iškreipti. Todėl, kur tik įmanoma, taikysime nusistovėjusius lietuviškus terminus, o tuo atveju, jei vykusio atitikmens nėra, greta vartosime originalų anglišką terminą jį išskirdami arial šriftu ir atitinkamose vietose apskliausdami figūriniais skliaustais.
Kompiuterio dalys