Informatika - tai žinios, kurias galima perduoti, priimti, įsiminti.Informaciją nuolat gauname iš aplinkos. Ji mus pasiekia per jutimo organus. Pav., pažvelgę pro langą, matome, koks lauke oras. Pirmąją informaciją žmogus gauna jau gimdamas. Tai tėvų paveldėta genetinė informacija. Visą kitą informaciją žmogus gauna iš aplinkos, daugiausia iš kitų žmonių. Vaikai mokosi iš tėvų, vyresniųjų ir daugiau žinančių draugų. Turimą informaciją žmogus perduoda kitiems, bet ir naudoja ją.
Informacijos apykaita vyksta ne tik tarp žmonių, bet ir visoje gyvoje gamtoje. Net paprasčiausi vienalasčiai organizmai geba justi aplinkos veiksnius - šviesą - ir į juos reaguoti. Tačiau kitaip negu kitos gyvos būtybės, žmogus perduoda, priima, įsimena ir netgi apdoroja informaciją - naudojasi ne tik jutimo organais, bet ir dirbtinėmis priemonėmis. Jau gilioje senovėje žmonės svarbiausiais žinias iškaldavo akmenyje, užrašydavo molinėse plytelėse, kad tos žinios išliktų ir būtų perduotos ateities kartoms. Laikui bėgant rašto reikmenys tobulėjo: atsirado papirusas, popierius.
Didžiulį perversmą saugant informaciją padarė spausdintas žodis. Spausdintose knygose kaupėsi labai daug informacijos. Tai - žmonijos atmintis. Informacijos perdavimą labai pagreitino elektrinės ryšio priemonės - telefonas, radijas, televizija. Tačiau elektinis ryšys turi savo trūkumų - brangiai kainuoja, neišvengiamas informacijos iškraipymas, klaidos.Todėl šio šimtmečio viduryje atsirado naujas mokslas, vadinamas informacijos teorija. Žmogus stengiasi automatizuoti ne tik fizinį darbą, bet ir protinį darbą - informacijos apdorojimą. Šiam tikslui ir buvo sukurtos elektorinės skaičiavimo mašinos. Pastaruoju metu jos vadinamos kompiuteriais. Mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą ir, svarbiausia apdorojimą - vadinamas informatika.
Diskretieji ir tolydieji dydžiai
Informacija yra abstrakti sąvoka. Ta pati žinia, o ne konkreti jos išraiška. Konkretumo prireikia, kai norime informaciją kam nors perduoti. Tada ją išreiškiame pranešimu. Pranešimas - tai konkreti informacijos išraiška. Pranešimai gali būti perduodami įvairiais signalais: šviesa, garsu, kvapu, elektros srove. Asmuo, siunčiantis pranešimą, vadinamas pranešimo siuntėju, o asmuo, priimantis pranešimą gavėju. Pranešimo siuntėjas ir gavėjas turi būti iš anksto susitarę, kokiu signalu bus perduodamas pranešimas.
Signalo prigimtis yra fizinė. Todėl signalą galima išmatuoti ir nustatyti jį apibūdinančius dydžius, pvz., stiprumą, trukmę. Šie dydžiai ir panaudojami pranešimui išreikšti. Siuntėjas pranešimą išreiškia tam tikrų dydžių signalu, o gavėjas išmatuoja gautą signalą ir atpažįsta, kas juo buvo perduota. Pagal informacijos išraiškos būdą dydžiai skirstomi į tolydžiuosius ir diskrečiusius. Tolydžiais vadinami tokie dydžiai, kurių reikšmių skaičius bet kuriame intervale yra begalinis. Tolydieji dydžiai reiškiami tolydžiaisiais signalais. Pvz: ilgių atžymos, žemėlapis.Preišingi tolydiesiems dydžiams yra diskretieji dydžiai. Žodis diskretus reiškia nutrūkstamą, sudarytą iš atskirų dalių. Diskrečiaisiais vadinami tokie dydžiai, kurių reikšmių skaičius bet kuriame baigtiniame intervale yra baigtinis. Diskretieji dydžiai reiškiami diskrečiaisiais signalais. Pvz: Jono ūgis 156 cm, nubrėžta 24 cm atkarpa. Kad perduodama ir apdorojama tolydžioji informacija išliktų tiksli, ji diskretizuojama. Daug kartų perduodant tolydųjį signalą, paklaidos gali nepastebimai virsti stambiomis klaidomis. Todėl tehnikoje vis labiau įsigali diskretusis informacijos vaizdavimo būdas. Daugėja matavimo prietaisų, kuriuose vietoj skalės su rodykle yra skaitmeninis indikatorius.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Informacijos ir informatikos samprata | 16 Kb | 0 |
Informacijos ir informatikos samprata