Kompiuterį sudaro: sisteminis blokas – pagrindinė kompiuterio dalis, atliekanti aritmetinius ir loginius veiksmus, valdanti kitų kompiuterio įrenginių darbą. Tai elektroninė plokštė, kurioje įmontuota procesoriaus mikroschema. Displėjus – tai įrenginys, kurio pagalba kartu su klaviatūra ir pelyte vartotojas gali bendrauti su kompiuteriu. Displėjaus ekrane yra atvaizduojamos įvedamos komandos ir duomenys, operacinės sistemos ar taikomosios programos pranešimai, išvedami darbo rezultatai.
Klaviatūra . Kompiuteriuose dažniausiai būna 101 klavišo klaviatūra. Ji panaši į rašomosios mašinėlės klaviatūrą, tik joje be raidžių dar yra ir specialūs valdymo klavišai. Pelytė – tai nedidelė dėžutė su dviem arba trim klavišais, laidu prijungta prie kompiuterio. Jos dugne yra rutuliukas, kuris stumdant pelytę šiurkščiu paviršiumi sukasi savo lizde. Šis rutuliuko judėjimas ekrane matomas kaip žymeklio judėjimas. Komandos kompiuteriui duodamos klavišų paspaudimais. Dažniausiai pelytė yra valdoma dešiniąja ranka.
Išoriniai atminties įrenginiai. Duomenų saugojimui ir kaupimui kompiuteriuose naudojami diskeliai, diskai, kompaktiniai diskai, magnetinės juostos. Jų pagrindiniai parametrai yra talpa, matuojama Kb, Mb, Gb. Diskelis ( Floppy disk ) – tai plonas plastmasės skritulys, padengtas magnetinės medžiagos sluoksniu ir patalpintas į apsauginį vokelį arba dėžutę. Labiausiai paplitę 5.25 colio ir 3.5 colio diskeliai. Priklausomai nuo informacijos užrašymo tankio 5.25 colio diskelyje gali tilpti 360 Kb, 0.72 arba 1.2 Mb informacijos. Į 3.5 colio diskelį – 0.72, 1.44 arba 2.88 Mb informacijos.
Diskų įrenginį sudaro keletas metalinių diskelių, turinčių bendrą sukimosi ašį ir uždarytų hermetiniame korpuse. Diskelio paviršius padengtas specialiu magnetiniu sluoksniu. Priklausomai nuo įrenginio tipo jame gali tilpti 20 – 4000 Mb informacijos. Kompaktiniai diskai ( CD – ROM ) – juose duomenys rašomi veikiant lazerio spinduliuote į diską. Diskui sukantis, duomenys rašomi į koncentrinius takelius. Šie įrenginiai skirti didelės apimties duomenų laikymui. Juose gali tilpti iki 600 Mb informacijos , kuri įrašoma disko gamybos metu ir negali būti keičiama, todėl jie naudojami enciklopedijoms, programoms, archyviniams duomenims saugoti.
Juostų įrenginiai panašūs į video kasetes. Jie skirti archyviniams duomenims kaupti, jei jais naudojamasi ne nuolat. Įjuos periodiškai galima įrašyti diske esančius duomenis, kad diskui sugedus, būtų galima juos atstatyti. Spausdintuvas – juo atspausdinami duomenys iš kompiuterio ant popieriaus. Pagal savo veikimo principą spausdintuvai gali būti suskirstyti į adatinius, termo-, rašalinius ir lazerinius. Spausdintuvai turi pastoviąją atmintį, kurioje patalpinti raidžių, skaitmenų ir įvairių simbolių vaizdai, atitinkantys ASCII kodų lentelę.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Kompiuterija | 42 Kb | 0 |
Kompiuterija