Kompiuterinis virusas - tai speciali nedidelės apimties programa, turinti automatinį dauginimosi - maskavimosi mechanizmą ir galinti kompiuteryje atlikti nepageidaujamus veiksmus. Dažniausiai virusais užsikrečiama per elektroninio pašto žinutes, iš interneto parsisiunčiant infekuotus failus arba naudojant infekuotus diskelius ar kompaktinius diskus. Terminą “kompiuterio virusas” pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fred Cohen 1984 metais. Praėjo nemažai laiko, bet virusų problema nė kiek nesumažėjo.
Pagrindiniai virusų tikslai yra maskuotis ir daugintis, bet nereikia pamiršti, kad viruso paskirtis - kenkti. Dažniausiai sutinkami virusai bando kenkti, sukeldami komiškas ar vartotojo darbą apsukinančias situacijas. Kai kurie virusai gadina informaciją, programinę, o kartais ir techninę įrangą. Kartais virusų sukeliama žala susijusi su jų dauginimosi funkcijomis, kai didelis aktyvių viruso modulių skaičius išeikvoja kompiuterio darbinę atmintį ar dėl intensyvaus dauginimosi perkraunami kompiuteriniai tinklai.
Pagrindiniai virusų tipai:
Failų užkratai. Šio tipo virusas užkrečia vykdomuosius programų failus, prikabindami savo kodą prie failų, turinčių .com arba .exe išplėtimą, kartais užkrečiami ir .sys, .ovl, .prg arba .mnu tipo failai. Todėl kiekvieną kart, startuojant infekuotą programą, startuoja ir virusas, kuris vėliau savo kodą prijungia prie kitų programų. Šie virusai plinta perkeliant infekuotas programas iš vieno kompiuterio į kitą (dažniausiai tai būna kompiuteriniai žaidimai).
Sisteminių sričių užkratai. Šie virusai savo kodą talpina sisteminėse disko srityse, dažniausiai įsiskverbdami i DOS vykdomąjį sektorių disketėje arba vykdomojo kieto disko dalyje. Startuojant iš užkrėsto diskelio, užkrovimo metu stratavęs virusas užkrečia kompiuterio kietą diską ir kito kompiuterio užkrovimo metu jau stengiasi užkrėsti visus į kompiuterį įdėtus diskelius.

Kompiuteriniai virusai