Kipras – trečia pagal dydį sala Viduržemio jūroje, atsidūrusi trijų žemynų sankryžoje: čia susikerta keliai, vedantys į Afriką, Europą ir Aziją, todėl čia galima išvysti ne tik trijų žemynų augmenijos ir gyvūnijos, bet ir kultūros pėdsakų, kuriuos čia paliko graikai, finikiečiai, turkai, prancūzai, anglai...

Pagal graikų mitologiją Kipre gimė grožio ir meilės deivė Afroditė. Dėl to ši šalis vadinama Afroditės sala, ir visus metus čia plūsta žmonės, trokštantys atgaivinti priblėsusius jausmus ar pagydyti sužeistą širdį.

Tai, kad Kipras – gyvas senienų muziejus, parašyta kiekviename turisto vadove. Po Nikosijos ar Limasolio senamiestį galima klajoti valandų valandas, užsukant atsikvėpti į muzijeus, bažnyčias, šventyklas, antikvariato parduotuvėles ir vietinių meistrų dirbtuvėles. Beje Limasolyje yra tvirtovė, kurioje vyko Anglijos karaliaus Ričardo Liūtaširdžio vestuvių pokylis.

Pietinė salos pusė priklauso graikams, šiaurinė – turkams. Septynios tokios kai Kipras salos sutilptų į Lietuvos teritoriją.

Italija - Viduržemio pajūrio šalis, esanti Pietų Europos centre. Ji užima Apeninų pusiasalį, toli išsikišusį į Viduržemio jūrą, pietinę Alpių kalnų dalį ir Sicilijos, Sardinijos bei kitas mažas salas. Alpės užstoja Italiją nuo šaltų šiaurės orų pernašų, bet nekliudo jai susisiekti su kitomis Europos šalimis. Šiaurėje Italija ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija ir Slovėnija, o pietuose Tuniso sąsiauris ją skiria nuo Afrikos.

Italijos sienos ilgis 9300 km, apie 80% jos eina jūra.Dabartinė Italija - tai ne vien žydras dangus, paplūdimiai prie mėlynos jūros su vešlia subtropine augalija, apelsinų giraitės ir vynuogynai kalnų šlaituose, snieguotos Alpių viršūnės, garsūs kultūros ir architektūros paminklai, bet ir modernūs automobiliai, kompiuteriai, chemijos pramonės gaminiai, madingiausi drabužiai ir avalynė, visame pasaulyje žinomi dainininkai ir pripažinti kino filmai.. Italija yra viena seniausių pasaulio valstybių ir kartu viena jauniausių, nes tik 1871 m. jos hercogystės ir kunigaikštystės susijungė į valstybę.Tarp visų genčių, gyvenusių Apeninų pusiasalyje 1 tūkst. pr. Kr., iškilo lotynai ir sabinai. 753 m. pr. Kr. jie įkūrė Romos miestą. Romos ir jos apylinkių gyventojai pradėti vadinti romėnais. Stiprūs, pasiekę aukštesnį raidos lygį romėnai ilgainiui užkariavo kitas pusiasalio gentis ir jas asimiliavo. Pirmaisiais amžiais po Kristaus Roma pasidarė stipriausia valstybė, jungianti didelę dalį Europos, Šiaurės Afrikos, Mažosios Azijos, Palestiną ir Siriją. Tačiau 476 m.

Romos imperija žlugo, užkariauta barbarų. Vėliau į jos teritoriją įsiveržė vestgotai, vandalai, ostgotai. Dar vėliau Apeninu pusiasalis atiteko Bizantijai, o VIII a. antrojoje pusėje didelę jo dalį užkariavo frankai. Jame susikūrė gausybė mažų karalysčių. 756 m. pusiasalio viduryje buvo įkurta Popiežiaus sritis.Aukštesnis kultūros ir ūkio raidos lygis įgalino vietos gyventojus po truputį asimiliuoti užkariautojus.

Švedija – mūsų kaimynė Baltijos jūros vakariniame krante. Tai didžiausia Šiaurės Europos ir trečia po Prancūzijos ir Ispanijos Europos šalis, bet gyventojų skaičiumi ji tik šešiolikta. Iš šiaurės į pietus Švedija nutįsusi beveik 1600 km. Švedijos jūrų siena 7000 km ilgio ir ilgesnė nei sausumos. Pietuose 4 km pločio Eresūno sąsiauris skiria šią šalį nuo Danijos.

Švedija randasi šiaurės Europoje ir užima Skandinavijos pusiasalio Rytinę dalį. Jos kaimynai vakaruose – Norvegija, o šiaurės rytuose – Suomija. Botnijos įlanka yra Švedijos rytuose, Baltijos jūra skalauja pietinius Švedijos krantus, Kategatas, Zundas ir Skagerakas – pietvakariuose. Švedijai taip pat priklauso keletas salų Baltijos jūroje. Didžiausios – Gotlandas ir Olandas.

Švedijos sostinė – Stokholmas. Jis taip pat ir didžiausias šalies miestas.
2000 metų liepą Švedija ir Danija susijungė 10 mylių (16 km) ilgio tiltu ir tuneliu tarp Kopenhagos (Danijos sostinė) ir Malmės miesto, kuris yra trečias pagal dydį Švedijos miestas.