Austrija yra kalnų šalis. Kalnai ir priekalniai, užimantieji beveik 80% teritorijos, priklauso daugiausia Alpių sistemai. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Austrijoje Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes.
Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie suraižyti gilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės (Inas, Zalcachas, Ensas, Muras, Drava, Traunas ir kt.). Ryti nės Alpės, tame tarpe ir jų dalis, esanti Austrijos teritorijoje, yra dalijamos į tris išilgines juostas: Šiaurines Klintines Alpes,Centrines Kristalines Alpes ir Pietines Klintines Alpes. Susiformavusios iš kietų kristalinių uolienų - gneisų, granitų ir žėrutinių skalūnų.
Centrinės Kristalinės Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jos yra ypatingai aukštos, ypač vakaruose - Ectalio bei Cilertalio Alpių ir Aukštojo Tauerno masyvai.
Rytų Alpes kerta tuneliai, kuriais nutiesti geležinkeliai ir geri plentai.
Perėjos yra 900 - 1300 m aukštyje. Vienintėlė patogi perėja vakarinėje Austrijos Alpių dalyje - Breneris (1 370 m). Ši perėja yra Tirolyje, Italijos pasienyje. Per Brenerį eina svarbus tarptautinis kelias iš Centrinės Europos į Viduržemio jūrą.
Į rytus nuo Aukštojo Tauerno Centrinės Kristalinės Alpės praplatėja, pažemėja ir palaipsniui virsta kalvota lyguma.
Į šiaurę nuo Centrinių Kristalinių Alpių, lygiagrečiai joms, tęsiasi Šiaurinės Klintinės Alpės, pasibaigiančios prie pačios Vienos Vinervaldo (Vienos Miško) kalvomis. Šiaurinės Klintinės Alpės, sudarytos iš mažiau kietų uolienų (klinčių, skalūnų ir smiltainių), yra žemesnės už Kristalines Alpes (svarbiausia viršūnė Dachšteinas - beveik 3000 m), bet gražesnės už jas, kontūrai vaizdingesni, viršūnės įvairesnės, šlaitai statesni, slėniai gilesni.
Pietinės Klintinės Alpės, esančios daugiausia šiaurės rytų Italijoje, Austrijos teritorijoje užima nedidelį plotą ir siauru ruožu tęsiasi Karintijos provincijos pietuose, Italijos ir Jugoslavijos pasieniu.
Per Austriją teka dvi didžiausiuos Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, - neilga Reino atkarpa, o šiaurėje - 350 km ilgio
Dunojaus dalis.Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos ir Čekoslovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų.
Į pietryčius nuo Vienos, dešniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu.Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų - Vienos Miško (iki 800 - 900 m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480 m) rytuose, o pietuose priartėjęs prie Zemeringo perėjos (985 m).
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Austrija (referatas) | 13 Kb | 0 |
Austrija (referatas)