Ispanija daugeliui asocijuojasi su Kristupu Kolumbu, Pablu Pikasu, Salvadoru Dali, korida ir flamenku. Kiti mano, kad Ispaniją suprasti nelengva dėl jos dvilypumo, mat tame pačiame žmoguje dera ir Don Kichotas, ir Sanča Pansa... Teisūs tie,kurie šią žemę įsivaizduoja su aukštais kalnais ir sniegu apdengtomis jų viršūnėmis,šlaitais, išgrąžintais pilkšvų alyvmedžių, mato slėniuose auginančius citrinmedžius ir baltus kaimelius su virš jų iškilusiomis bažnyčiom, primenančiom maurų pastatytas pilis.
Šiai šaliai nesvetima ir mėlynai žalia Viduržemio jūra su saulėtais paplūdimiais. Štai Maljorka garsi ne tik savo kurortais bet ir Dracho olomis, kuriose stalagmitų ir stalakitų nėriniai pinasi su orkestro muzika.
Ispanija buvo daugelio šalių atradėja ir valdovė, tai kraštas, kur kryžiuojasi Vakarų ir Rytų kultūra.
Tai žavi, spalvinga šalis, stebinanti daugelio amžių architektūrinių formų ir stilių įvairove, šokiais ir korida. Jos istorija skausminga ir turtinga, ji matė graikus ir finikiečius, romėnus ir arabus, inkviziciją ir fašizmą. Kai kurie statiniai ir gyvenimo būdas mena archajinius laikus. Pavyzdžiui, Pietų Europoje žmonės gyvena uolose ar pusiau uolose – pusiau žeminėse.
Pasaulyje gyvena apie 38,4 mln.ispanų. diduma jų yra Europoje ir Amerikoje. Pirėnų pusiasalyje išsiskiria kaip ir atskiros jų etninės bendrijos. Čia gyvenantiems ispanams būdinga tai, kad dauguma jų nevartoja terminų “ispanas” ar “ispanų tauta”. Baskai, katalonai, aragonai, kanarai, kastiliečiai, valensiečiai mąsto apie sričių nepriklausomybę, tad pirmiausia jie sako: “ aš esu baskas ir ispanas”. Dominuoja ispanų kalba, bet skiriasi dialektai (kaip ir Lietuvoje žemaičių, suvalkiečių, aukštaičių, dzūkų), pavyzdžiui, Aragono, Kastilijos, Asturijos ir kitų sričių tarmės.
Šv. Šeimynos bažnyčia – Barselonos simbolis. Pirmieji žmonės šiame rojaus kampelyje apsigyveno prieš 4000 metų. Miestas pradėtas statyti VI a.pr.Kr.,o dabar miesto aglomeracijoje gyvena apie 4 mln.žmonių. Miesto širdis – tai teritorija tarp jūros ir kalnų. Rytinė dalis siejasi su Viduržemio jūra, vakaruose ir šiaurės vakaruose Pelado ir Tibidabo kalvos, opietvakariuose Monjurko kalva, kur 1992 m.vyko vasaros olimpinės žaidynės.
Barselona – tai tarsi šalies slenkstis,meno ir istorijos lopšys, kupinas tradicijų ir legendų, kur kiekvienas akmuo, kiekvienas kreivių, siaurų gatvelių posūkis ką nors mena. Šiandieninis Barselonos miesto veidas nepakartojamas ir viliojantis kaip jūros banga. Jo puošybai daugiausia nusipelnė architektas A.Gaudis. A.Gaudis (1852 – 1926) tapo žymia figūra architektūroje. Jo kūriniai ypač vertinami. Uostą čia įkūrė kartaginiečiai IIIa. Pr.Kr. XIII-XV a.jis klestėjo, veržėsi su Genuja ir Venecija. XVIIa.čia buvo kataloniečių kovos su absoliutizmu centras. Nuo 1937 iki 1939 m.sausio 26 d.Barselona buvo laikinoji Ispanijos sostinė. Tad ši žemė matė iberus, keltus, graikus, kartaginiečius (šie čia įkūrė Barsino gyvenvietę, pavadintą Hanibalo tėvo garbei – dabartinę Barseloną), romėnus, maurus ir frankus. Tai trijų epochų miestas : viduramžių, naujųjų amžių ir dabarties. Pirmąjį laikotarpį atspindi gotikinis kvartalas. Šiame nedideliame kvartale galima atsekti, kaip gyveno pirmieji miestiečiai. Ir dabar triukšmingiausioje Rambles galima matyti vaidinimų, gatvės muzikantų ir dailininkų, skubančių ir dykinėjančių žmonių. Vėlesnės statybos niekuo nesiskiria nuo kitų didžiųjų Europos miestų.
Ispanijos klimatas yra panašus į visų Pietų Europos valstybių klimatą. Ispanijos šiaurės vakarai vadinami žaliąja Ispanija. Šioj Pirėnų pusiasalio dalyje iš vakarų į rytus driekiasi Kantabrijos kalnai. Jie lyg siena užtveria kelią drėgnoms Atlanto vandenyno oro masėms. Todėl šioje pusiasalio dalyje iškrinta daugiausiai kritulių (1500 – 2000 mm/m.).
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Ispanija | 7 Kb | 0 |
Ispanija