Šiandien pagrindinis klausimas yra dėl santykių tarp kelionių operatorių ir kelionių agentų. Štai ką parodo mums Vakarų patirtis.
Operatoriaus prioritetas akivaizdus, ir tai yra teisinga. Stambios operatorių firmos turi ofisus ir agentų tinklą visose Europos (o kai kurios ir viso pasaulio) šalyse. Šios firmos skirsto rinką, planuoja vienos ar kitos sferos politiką. Individualiai sprendžia reklamos problemas, nustato santykių su klientais taisykles.
Konkurencija yra žiauri: būna tokių atvejų, kai viena grupė veikia prieš kitą, atima viena iš kitos pelnigus kontraktus su viešbučiais, čiarterinius pervežimus. Bet viename aspekte yra nuostabus vieningumas – tai klausimuose apie santykius su agentūromis. Nė viena nepriklausoma agentūra negali gauti daugiau nei 12 % komisinio atlyginimo, nė viena iš jų negali gauti didesnio, už jai skirtą, vietų kiekio. Tai daroma tam, kad būtų vystomas frančeizingo tinklas (“franchise” – angl. “paskatinimas”; šiame tinkle yra taikomos įvairių formų nuolaidos). Šio tinklo rėmuose dirba vienos ar kitos paskatinimo bei nuolaidų sistemos. Galimos įvairios darbo schemos, nes didmenininkas skatina savo pardavėjus. Iš viso, susidaro įspūdis, kad vakarų rinkoje stipriausios yra frančeizingo agentūros; tai agentūros, įkurtos įvairių transporto (avia ir geležinkelio) kompanijų. Kitų agentūrų dalia – tai “kelionių parduotuvių” forma, kurios, kaip taisyklė, parduoda keliones, vadinamas “paskutinę valandą”. Tai yra, žmogus ateina į “parduotuvę” jau su lagaminu ir iš ten – iš karto į oro uostą, į paruoštą skrydžiui liektuvą.
Įkurti frančeizingo agentūrą – nepigus malonumas. Reikia sumokėti pagrindinei firmai už viską, pradedant kompiuteriais ir baigiant kilimu grindims. O svarbiausia, jūs privalote mokėti už teisę vadintis tuo pačiu vardu. Ar mūsų agentūros ir operatoriai pasiruošusios tam? Atrodo, kad tam dar neatėjo laikas.
Svarbus aspektas kelionių opetatorių ir kelionių agentų santykiuose – tai jų vieningumas.
Užsienio operatoriai paruošiamojo periodo metu sudaro pasiūlymų paketus kitam sezonui. Jie, klientui pageidaujant, keičia kainas, paslaugų rinkinius. Pas mus apie tai tik svajoja. Pavyzdžiui, pas mus pardavimui siūlo tokias poilsines keliones, kurių sąlygomis, klientas pusę kelionės laiko gyvena viename viešbutyje, o kitą pusę – kaimyniniame viešbutyje. Mums siūlo kelionę, kurioje neatsižvelgta į tai, kad išvykimas iš viešbučio yra 12:00, o lėktuvas išskrenda 21:00. Pavyzdžių yra daug. Agentai gal ir nepardavinėtų tokių kelionių, jeigu jie būtų perspėti dėl tokių “smulkmenų” ir jeigu tai atsitiktų sezono metu, kada vietos šiai kelionei jau užrezervuotos mėnesiui į priekį, o kitų vietų niekur nėra.
Pas mus yra didelė konkurencija tarp operatorių ir agentūrų. Laikraščiuose yra daugybė operatorių reklaminių skelbimų, kuriuose jie kviečia pirkti keliones iš jų.
Kam reikalingos agentūros? Darbui ne sezono metu, kai klientų srautai sumažėja. Kai kuriose šalyse, sėkmingai vystančiose išvažiuojamąjį ir įvažiuojamąjį turizmą (tokiose kaip Vokietija, Ispanija, Šveicarija), oparatoriams įstatymu yra draudžiama pardavinėti savo keliones. Ir tai yra teisinga.
Atsisakymas nuo kelionių pardavimo padės sukaupti jėgas kokybiškesniam kelionės paruošimui, leis sutaupyti milžiniškas lėšas, kurias dabar jis išleidžia reklamai, atlyginimams, nereikalingų plotų nuomai. Tai leis įdėti lėšas į agentų tinklo vystymąsi.
Siekimo patiems pardavinėti savo keliones pagrindas – nepasitikėjimas agentų jėgomis.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Kelionių agentai, kelionių organizatoriai ir kelionės organizavimo paslaugos | 62 Kb | 0 |
Kelionių agentai, kelionių organizatoriai ir kelionės organizavimo paslaugos