Norvegija - šiauriausia Europos šalis. Nuo Lietuvos ji yra už 700 km. Vakaruose jos krantus skalauja Šiaurės ir Norvegijos jūros, o šiaurėje - Barenco jūra. Rytuose Skandinavijos kalnai skiria Norvegiją nuo Švedijos, o šiaurėje ji ribojasi su Suomija ir Rusija. Norvegija ilgiausia Europos šalis, iš šiaurės į pietus nutįsusi 1752 km.
Didžiausias jos plotis - 434, o mažiausias - tik 6,3 km. Norvegija didesnė už Italiją, Didžiąją Britaniją. Pusė krašto yra arktinio klimato juostoje, 72% teritorijos užima kalnai, ežerai, ledynai negyvenamos vietos. Tačiau Norvegija yra viena turtingiausių pasaulio šalių. Norvegų gyvenimas glaudžiai susijęs su jūra.
Ji garantuoja patikimiausią susisiekimą su krašto šiaure. Iš žodžių Nord vegr, t. y. kelias į šiaurę, kilęs net šalies pavadinimas.Administraciniu atžvilgiu šalis padalyta į 18 apskričių - fiulkių, o tradiciškai skiriama šiaurės (į šiaurę nuo 65° š. pl.) ir pietų Norvegija.
Seniausiuose antikos autorių šaltiniuose Skandinavijos gentys paminėtos prieš du tūkstančius metų. Norvegų tautybė susiformavo maždaug prieš tūkstantmetį iš atsikėlusių germanų ir vietinių finų genčių. Prastos gyvenimo sąlygos VIII - XI a. vertė norvegų vikingus prekybos, žvejybos ir užkariaujamais tikslais vykti į Islandiją, galbūt Grenlandiją ir Šiaurės Ameriką. IX a. gentys susijungė į valstybę. XIV a. Norvegija sudarė uniją su Švedija ir Danija. Ji ilgai kovojo su Švedija dėl nepriklausomybės, bet tik 1905 m. tapo nepriklausoma. Nors ir paskelbusią neutralitetą, 1940 m. Norvegiją okupavo Vokietija. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Norvegija vėl tapo nepriklausoma.
Norvegija yra kalnų kraštas. Beveik 2/3 krašto ploto aukštis didesnis kaip 500 m. Skandinavijos kalnai stačiašlaičiai, jų viršūnės šiaurėje siekia 800 m, o pietuose - daugiau kaip 2400 m. Kalnai suskaldyti gilių upių slėnių. Kai kur pajūriu driekiasi nedidelės (5 - 60 km pločio) žemumos.Krantas labai išraižytas daugybės iškyšulių bei fiordų. Prie kranto gausu mažų salų (150 000) ir šcherų. Fiordai - tai siauros, giliai į sausumą įsirėžusios įlankos su stačiais, ledynų nugludintais šlaitais. Jos susidarė tektoninių lūžių vietose.
Ilgiausias (204 km) -Sognefiordas. Tiek daug ir tokių ilgų fiordų, kaip vakarinėje Skandinavijos pakrantėje, nėra niekur pasaulyje. Todėl Norvegija vadinama fiordų kraštu.Geologiniu požiūriu Norvegija yra kaledoninio raukšlėjimo srityje ir tik pati pietrytinė jos dalis priklauso Baltijos skydui. Kalnai susiformavę iš kristalinių uolienų, daug kartų irę, lyginti ir vėl iškilę.Dar prieš tris dešimtmečius buvo manoma, kad Norvegija nėra turtinga gamtos išteklių. Tačiau šalyje yra geležies rūdos, nikelio, mangano, molibdeno, kobalto, sidabro, vario, cinko. Pagal titano gavybą ji užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje. Norvegijai priklausančiame Špicbergene kasamos akmens anglys. 1969 m. Šiaurės jūroje atradus milžiniškus naftos ir dujų telkinius, kraštas virto vienu didžiausių šių turtų eksportuotojų. 1969 m. mineralinis kuras sudarė 0,3%, o jau 1983 m.- daugiau kaip 50% Norvegijos eksporto. Norvegija pirmauja pasaulyje elektros energijos gamyba vienam žmogui; 99% jos pagamina hidroelektrinės.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Norvegija | 8 Kb | 0 |
Norvegija