Kauno apskrities žemės nuo seno laikomos svarbiausiomis Lietuvoje. Ir ne todėl, kad čia geriausios žemės, išradingiausi žemdirbiai, sumaniausi pramonininkai, gabiausi prekybininkai. Visa tai rasi bet kuriame Lietuvos krašte. Tačiau tik kauniečiai ir žemaičiai gali didžiuotis, kad nė vienas okupantas čia nerado sau ramybės per visus karus bei okupacijas. Laisvės troškimas, sugebėjimas ja naudotis, orumas, nacionalinių interesų saugojimas, noras bendrauti ir bendradarbiauti su draugiškai mūsų valstybės atžvilgiu nusiteikusiais kitų tautų atstovais – štai būdingiausi mūsų apskrities žmonių bruožai.
Išplėtota mašinų ir prietaisų gamyba, metalo apdirbimo, chemijos, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, popieriaus ir poligrafijos, baldų, stiklo ir maisto pramonė. Yra daug gamtos bei kultūros vertybių, dominančių pažintinio turizmo mėgėjus. Sparčiai plėtojama jų aptarnavimo infrastruktūra.
Aktyvus kultūrinis gyvenimas. Vieni iš reikšmingiausių renginių – Pažaislio muzikos, tarptautiniai jaunųjų muzikų ir džiazo festivaliai.
Patogus susisiekimas su kaimyninėmis valstybėmis automobilių plentais, geležinkeliais, lėktuvais.
Kaunas – antras pagal dydį ir reikšmę Lietuvos miestas, visada veržęsis pirmauti. Istorijos vėjams siaučiant jis buvo svarbiausias lietuvių tautos dvasinės atsparos, kovos už tautos savasties išsaugojimą miestas. Dvidešimt metų Kaunas buvo laikinoji sostinė.
Yra 9 aukštosios mokyklos (arba jų filialai), 20 mokslo institutų bei įstaigų. Aktyvus kultūrinis gyvenimas: veikia 26 bibliotekos, 7 profesionalūs, 10 mėgėjiškų teatrų, 20 folklorinių ansamblių, įvairūs kiti meno, sporto kolektyvai.
Kaunas – svarbus transporto mazgas. Susikerta dvi svarbios transporto ašys: viena – iš šiaurės pro Estiją ir Latviją į pietus nuo Lietuvos esančias valstybes nusidriekianti Via Baltica trasa, kita eina iš rytų ir tęsiasi iki Klaipėdos. Tai sudaro puikias prielaidas steigti čia laisvąją ekonominę zoną, skatinti investicijas. Iki Kauno planuojama nutiesti Europos standarto geležinkelį, tad čia susikirstų svarbios automobilių magistralės, upių, geležinkelių bei oro trasos.
1995 m. – dr. Raimundas Stulpinas, UAB “Strauja” generalinis direktorius, teigiamai įvertinęs lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis išleistą leidinių ciklo “Pažintis su Lietuva” pirmąją knygą, skirtą pristatyti Lietuvos lankytinas vietas ir turizmo paslaugas, pirmasis atkreipė Projekto autoriaus dėmesį į būtinumą kurti informacijos šaltinį internete, kuriame būtų pateikta sisteminė informacija, formuojanti Lietuvos valstybės įvaizdį pasaulyje.
1997 m. birželio 24 d. įvyko Lietuvos tūkstantmečio valstybinės komisijos posėdis, kuriame LR Prezidentas Algirdas Brazauskas suformulavo 2009 m. būsimo valstybės jubiliejaus parengiamųjų darbų pagrindines kryptis, o prof. habil. dr. Laimutis Telksnys, Lietuvos mokslų akademijos atstovas, pirmą kartą akcentavo būtinumą valstybės įvaizdžio formavimo reikalams naudoti kompiuterinius tinklus, modernias elektronines priemones ir pasiūlė sukurti specialų puslapį internete “Lietuvai – 1000”. Tai turėjo lemiamos įtakos pradėti visapusiškai Lietuvą pasauliui pristatančio interneto portalo projektavimo darbus.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Kauno miestas | 323 Kb | 0 |
Kauno miestas