Šeši kilometrai nuo Mažeikių esančią Tirkšlių gyvenvietę šių metų balandžio mėn. 6 dieną (1998 04 06) pirmadienį, po pietų nuniokojo viesulas. Tirkšliškiai išvydo ko nematę. Per keliolika sekundžių žmonės liko be pastogių. Mažeikiečiai apie įvykius Tirkšliuose negalėjo patikėti. Galvota, kad žmonių kalbos šiek tiek sutirštintos.
Viesulai - labai pavojingi gamtos reiškiniai. Jų kilmė dar nežinoma, ne visai aišku, ir kaip jie susiformuoja. Dažniausiai viesulai susidaro iš audros debesų. Kartais jie primena kyšantį iš debesies piltuvą, o kartais esti panašūs į rankovę arba milžinišką dramblio straublį. Tokiam straubliui dar nepasiekus žemės paviršiaus nuo jos pakyla dulkių, smėlio ar vandens stulpas. Iš šono atrodo, kad pati žemė tiesia debesiui savo ranką. Dažniausiai straublys esti pilkšvos spalvos, bet pasitaiko ir juodų kaip degutas. Kai abi pusės susijungia į milžinišką, siaubingu greičiu besisukantį stulpą, reginys pasidaro niūrus ir bauginantis, pritrenkiantis. Prieš tokį straublį neatsilaiko niekas- nei gyvuliai, nei žmonės, nei vanduo, nei žemė, nei technika.
Viesulai atsiranda labai netikėtai ir greitai. Jų susidarymą lemia daugelis veiksnių, bet svarbiausias - tai šilto ir šalto oro grumtynės. Atmosferoje pasitaiko atvejų, kai apačioje esantį šiltą orą iš viršaus ušgriūna šaltas, kur kas sunkesnis oras. Ši dvikova retai baigiasi taikiai. Dažniausiai šaltas oras taip audringai veržiasi į šilto oro masę, kad ties jų susidurimo riba oras susi-sluoksniuoja kaip pyragas: pačioje apačioje būna šiltas oras, ant jo gula šalto oro sluoksnis, dar aukščiau vėl šiltas oras, o ant jo šaltas ir t. t.
Sunkesnis šaltas oras taip prispaudžia apačioje esantį šiltą orą, jog šis šoksta aukštyn, kaip iššoksta teniso kamuoliukas, panardintas į vandenį. Dėl Žemės nukreipiančiosios jėgos kylantis oro srautas įgauna sukamąjį judesį. Kaip dailiojo čiuožimo meistrai pradeda suktis greičiau, kai išskėstas rankas prispaudžia prie krūtinės, taip ir oras, atitekėjęs arčiau centro, pradeda suktis didėjančiu greičiu. Pakilęs į viršų, kondensuojasi, išsiskiria slaptoji kondensacijos šiluma, kuri ir palaiko sūkurio intensyvumą.
Viesulo ertmėje oras yra tiek praretėjęs, kad, jam praėjus, iš butelių išlekia kamščiai, apipešiotos lieka vištos, o kartais sprogsta ir pastatai. Normalus atmosferos slėgis sudaro vidutiniškai 1 kg kvadratiniame centimetre. Jis vienodai spaudžia tiek išorines, tiek vidines pastato sienas. Pačiame viesulo centre slėgis gali būti sumažėjęs iki 0,2-0,3 kg į kvadratinį centimetrą. Kai, pavyzdžiui, gyvenamasis namas atsiduria viesulo centre, oras, esantis pastato viduje, nebesusitinka tolygaus pasipriešinimo iš išorės.
Slėgių skirtumas pastato viduje ir lauke gali siekti 0,7 - 0,8 kg į kvadratinį centimetrą. Vadinasi, pavyzdžiui, langą, kurio plotas 1 kvadratinis metras, viduje esatis oras dabar slėgs 7000 - 8000 kg jėga !
Vargiai ar stiklas atlaikys tokį slėgį. O namo sienas juk slėgs dar didesnė jėga- keli šimtai tonų. Todėl staigiai užėjus viesului, viduje esantis oras susprogdins patį namą.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Neįprasti gamtos reiškiniai | 7 Kb | 0 |
Neįprasti gamtos reiškiniai