Aukštaitijos nacionalinis parkas įkurtas 1974 m. Dabartine jo teritorija sudaro 40570 ha. šis parkas yra apie 100 km atstumu i šiaurę nuo Vilniaus, apie 170 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Geležinkelis Sankt - Peterburgas - Vilnius - Varšuva - Berlynas eina pietrytiniu parko pakraščiu. Ignalinos rajonui priklauso 50% parko teritorijos, Utenos rajonui - 25%, Švenčioniu rajonui - 25%. Parko direkcija yra Palušės kaime, Ignalinos rajone.
Aukštaitijos nacionaliniame parke yra 116 kaimų, kuriuose gyvena daugiau kaip 2000 žmonių. Didžiausia yra Kaltanenų gyvenvietė (apie 300 gyventojų). 10 gyvenviečiu turi apie 100 gyventojų. Dauguma kaimų - kelių sodybų grupė.
Rečiausiai gyvenama šiaurine - miškingiausia-parko dalis. Čia kaimai išikure paežerėse arba paupiuose. Yra išlikusių daug vienkiemiu. Parke yra išlike šeši etnografiniai kaimai-Šuminai, Strazdai, Varniškės - II, Salos - II, - išsaugoje senają planinę kaimo užstatymo struktūrą. Krėtuonys, Sakališkė, Meironys, Ginučiai yra gatviniai kaimai. Jiems būdinga tai, kad abipus kelio gyvenamieji namai buvo statomi galu, toliau už ju stovi ūkiniai pastatai.
Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijos reljefas yra labai įvairus. Vidutinis aukštis virš jūros lygio - 150 - 155 m. Aukščiausios kalvos iškyla daugiau kaip 200 m. v. j. l. Žemiausios įdubos (40-60 m) užlietos vandens. Paviršiaus nelygumų amplitudė-beveik 100 m. Reljefa suformavo ledynai, kurie ne viena kartą dengė Lietuvą. Paskutiniojo apledėjimo metu susidarę ežeringos moreninės aukštumos. Labai įdomus Šiliniškiu kalvagubris, kurio tąsoje yra Ginučiu ir Papiliakalnės piliakalniai, Ledakalnis. Iš abiejų pusių jį supa dvi gilios ežeru rinos. Klimatas yra jūrinis-žemyninis. Per metus vidutiniškai 1707 valandas sviečia saulė.
Vidutine metinė temperatūra yra +5,5°C. Šilčiausias yra liepos mėnuo (vidutine temperatūra +18,5°C). Pirmosios šalnos prasideda antroje rugsėjo pusėje, paskutinės trunka iki gegužes 20 d. Pastovi sniego danga susidaro gruodžio antroje pusėje. Metinis kritulių kiekis-600-650 mm. Aukščiausia oro temperatūra buvo 1992 m. vasarą 33°C.
Didžiausios girios yra: Ažvinčiu (4603 ha), Linkmenu (2621 ha), Minčios (2964 ha). Rezervatines zonos miškai užima 700 ha. Tai sudaro 1,8 % visos parko teritorijos. Čia galima lankytis tik su parko administracijos atstovu. Remiantis miškotvarkos medžiaga, miškuose leidžiami įvairus kirtimai. Plynai kertami tik pažeisti ir perbrende medynai. Ukiniu požiuriu miškai suskirstyti į šešias girininkijas, girininikijos-į 39 eiguvas. Visi miškai suskirstyti į 660 kvartalų. Be valstybinių miškų, dar yra 670 ha privačių, kuriuose ūkininkaujama, laikantis saugomu teritoriju reikalavimų.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Aukštaitijos nacionalinis parkas | 6 Kb | 0 |
Aukštaitijos nacionalinis parkas