Maždaug prieš 1000 m. Būrys žmonių nepabūgo išlipti į salyną, esantį Ramiojo vandenyno pietuose.Tai buvo maoriai, perkirtę Ramųjį vandenyną kanojomis ir atkeliavę iš tolimų Polinezijos salų į kraštą, kurį jie pavadino Aotearoa.Apie 700 metų maoriai ramiai gyveno šiose salose.1642 metais olandų keliautojas Abelis Tasmanas atrado šias salas ir pavadino Naująja Zelandija, Nyderlandų provincijos vardu. Netrukus amerikiečiai, australai ir europiečiai ruonių bei banginių medžiotojai ėmė savivaliauti turtinguose pakrančių vandenyse, o 1840 metais britai įkūrė pirmąją europietišką gyvenvietę. Maoriai priešindamiesi kovojo iki 1870 metų, jų žemės tapo jiems nebepavaldžios.Būdama britų kolonija, Naujoji Zelandija labai praturtėjo, nes ėmė eksportuoti žemės ūkio produktus.1907 metais šalis tapo nepriklausoma. Neseniai Naujoji Zelandija sudarė kelias sąjungas su savo kaimynais Ramiojo vandenyno pietuose.
Naujoji Zelandija, esanti apie 1500km. Nuo Australijos, savo artimiausios kaimynės, susideda iš dviejų salų - Šiaurės ir Pietų. Šiaurės saloje klimatas šiltas, švelnus, joje yra veikiantis ugnikalnis.Pietų sala šaltesnė, turi net ledynų, joje daug aukštų kalnų ir miškų.
Apie 9% gyventojų tebėra čiabuviai maoriai. Naujoji Zelandija-turtinga ir pažangi šalis, ji pirmoji moterims suteikė rinkimų teisę.
Žmonės ir miestai. Naujojoje Zelandijoje vos 3,4 milijonų gyventojų - mažiau nei pusė Londono ar Paryžiaus. Beveik trys ketvirtadaliai jų yra Šiaurės saloje, ten dauguma gyvena miestuose. Velingtonas yra šalies sostinė.
Plačios pievos ir šiltas, drėgnas klimatas puikiai tinka žemės ūkiui, ypač eksporto ir avims auginti. Šalyje apie 60 milijonų avių (maždaug po 20 vienam gyventojui) ir 8 milijonai galvijų. Tris ketvirtadalius sudaro žemės ūkio produkcija. Naujoji Zelandija viena iš pirmaujančių pasaulyje pagal vilnų, šaldytos mėsos ir pieno produktų (sviesto, sūrio) eksportą.
Energija. Beveik 80% energijos Naujoji Zelandija gauna iš hidroelektrinių, pvz.: Klaido Pietų saloje.
Ši šalis nevartoja branduolinės energijos. Ji viena iš mažiausiai užterštų pasaulyje, nes gyventojų mažai ir nėra sunkiosios pramonės. Naujoji Zelandija didžiuojasi švarios, žalios šalies reputacijos.
Kiviai. Apie 1900 metus į Naująją Zelandiją buvo atgabenti kiniški agrastai, vėliau pavadinti kiviais-garsiojo šalies paukščio vardu. Dabar Naujoji Zelandija yra pagrindinis kivių eksportuotojas į visą pasaulį.
Šiems subtropiniams vaisiams reikia šilto, saulėto klimato. Jie auginami specialiuose soduose, medžių užtvarais ar gyvatvorėmis suskirstytuose į sklypus. Naujoji Zelandija yra Pietų pusrutulyje, todėl kai į šiaurę nuo pusiaujo žiema, šioje saloje auga vaisiai.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Naujoji Zelandija | 5 Kb | 1 |
Naujoji Zelandija