Radioaktyvumas - tai kai kurių nestabilių branduolių savybė spontaniškai (savaime) skilti į kitų elementų branduolius ir sukelti radiaciją (spinduliuotę). Šis vyksmas dar žinomas kaip radioaktyvusis skilimas. Radioktyviųjų elementų spinduliuotė būna trijų rūšių : alfa dalelių srautas(↓) (alfa spinduliai), beta dalelių srautas(↓) (beta spinduliai ir gama spinduliai(↓). Taip pat mažai radioaktyvūs yra rentgeno spinduliai(↓), kurių didelė dozė taip pat gali sukelti spindulinę ligą, ir pakenkti žmogaus organizmui.
Rentgeno spinduliai, X spinduliai, elektromagnetiniai jonizuojantieji spinduliai, kuriø bangos ilgis λ = 10-14 - 10-7m. Rentgeno spinduliai, kurių λ < 0,2 nm, sąlygiškai vadinami kietaisiais, kurių λ > 0,2 nm - minkštaisiais. Rentgeno spindulius sukuria rentgeno vamzdis, sinchronuotas, priešpriešinių pluoštų greitintuvo elektronų kaupimo žiedas; juos skleidžia radioktyvieji izotopai, Saulė, kiti kosminiai rentgeno šaltiniai. Pagal sužadinimo būdą rentgeno spinduliai ir jų spektrai būna stabdomieji, arba baltieji ir charakteringieji, arba būdingieji. Stabdomųjų rentgeno spindulių intensyvumas tolydus pagal visus dažnius iki didžiausio dažnio ν0.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Spinduliavimas | 8 Kb | 0 |
Spinduliavimas