MOKSLININKO BIOGRAFIJOS FAKTAI
Lietuvos fizikas ir chemikas Teodoras Grotus yra įžymus mokslininkas, tyrinėjęs elektrolizę ir šviesos reiškinius, savo tyrimais dešimtmečiais pralenkęs to laikotarpio mokslo lygį. T. Grotaus tėvas buvo visapusiškai išsilavinęs žmogus, palaikė ryšius su įžymiais XVIII šimtmečio asmenimis. Būsimojo mokslininko tėvai dažnai važinėdavo į užsienį ir vienos kelionės į Vokietiją metu, 1785 m. sausio 20 d. Leipcige gimė Teodoras Grotus. Vaikystėje anksti netekęs tėvo, Teodoras iki 17 metų amžiaus išgyveno motinos paveldėtame Gedučių dvare (dab. Biržų apsk.).
Mokėsi, kaip tais laikais buvo priimta, namuose, daugiausiai humanitarinių mokslų bei svetimų kalbų. Tačiau paveldėjęs iš tėvo nemažą biblioteką susidomėjo fizika ir chemija, atlikinėjo cheminius eksperimentus, nors jo mokytojas, laikydamas domėjimąsi chemija bajorui netinkamu užsiėmimu, draudė jam skaityti chemijos knygas. Vėliau, tapęs savarankiškas, Grotus pasišventė chemijai ir 1908 m. įstojo į Leipcigo universitetą. Tačiau studijos Leipcige jo nepatenkino ir jis persikėlė į Paryžių, į garsiąją Politechnikos mokyklą. Studijuodamas Paryžiaus Politechnikos mokykloje, jis pažinojo ir bendravo su daugeliu garsių to meto mokslininkų: J. Gei-Liusaku, A. Humboltu, J. Bercelium ir kitais. Vėliau jis studijavo Romoje, Neapolyje, kur ir susidomėjo prof. Pakiani eksperimentiniu darbu apie galvaninius reiškinius. Pagal Pakiani, vandens elektrolizės metu ant teigiamojo elektrodo susidaro druskos rūgštis. Kartodamas Pakiani eksperimentus, Grotus nepatvirtino jo rezultatų.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Teodoras Grotus - fizikinės chemijos mokslo pradininkas | 7 Kb | 1 |
Teodoras Grotus - fizikinės chemijos mokslo pradininkas