www.spargalkes.lt

1. Darbo tikslas. Nustatyti γ spindulių tiesinį ir masinį silpimo koaficientus ir pusstorius dviem skirtingoms medžiagoms.

Teorinė dalis. Radioaktyvunu vadinamas savaiminis vienų atomų branduolių virsmas kitų atomų atomais, kurio metu skleidžiami įvairių rūšių radioaktyvieji spinduliai. Radioaktyviojo virsmo metu stebimi trijų rūšių spinduliai: α, β ir γ. Nustatyta, jog α spindulius sudaro helio branduolių, srautas. β spindulius sudaro elektronų srautas.  γ  spinduliai pagal klasikinę fiziką yra labai trumpos elektromegnetinės bangos fiziką yra labai trumpos elektromegnetinės bangos.  Pagal Planko iškeltą kvantinę hipotezę elektromagnetinės bangos yra mikroobjektų, vadinamų fotonais, srautas. Fotono energija tiesiogiai proporcinga elektromagnetinių bangų dažniui ir lygi W = h; čia h = 6.626*10  Js – Planko konstanta. Vadinasi  spinduliai yra didelės energijos fotonų srautas. Vien γ spindulių radioaktyvieji izotopai nespinduliuoja, šie spinduliai lydi α ir β  skilimą (savaiminį vienų branduolių virsmą kitais, išspinduliuojant ir šias daleles). γ spindulius skleidžia ne motininis, o dukterinis branduolys, kuris susidarymo metu turi daugiau energijos negu normalioje būsenoje, ir todėl yra vadinamas sužadintu. Per labai trumpą laiką sužadinti branduoliai energijos perteklių išspinduliuoja γ fotonų pavidalu. γ fotonų energija gali turėti tik dikretines reikšmes, atitinkančias dukterinių branduolių energetinių būsenų energijų skirtumą.

Failai:

Failas	Failo dydis	Parsisiųsta
Y spindulių silpimo medžiagoje tyrimas	36 Kb	3