Prietaisas keičiantis spindulių energiją elektros energija vadinamas fotoelementu. Vakuuminį fotoelementą sudaro stiklinis balionas, iš kurio išsiurbtas oras. Dalis baliono vidinio paviršiaus padengta šviesiai jautriu metalo sluoksniu, - tai fotokatodas. Anodas yra metalinis žiedelis įmontuotas baliono žiede. Abu elektrodai įjungiami į grandinę kontaktinėmis kojelėmis, įtvirtintomis plastmasiniame cokolyje. Apšvietus katodą iš jo išlekia fotoelektronai ir skrieja link teigiamo anodo, grandinėje atsiranda fotosrovė. Vakuuminio fotoelemento srovė neinertiška, tiksliai pakartoja šviesos kitimus, todėl šie prietaisai naudojami garsui įrašyti kino juostoje ir įrašytam garsui atgaminti. Taip pat apšviestumui matuoti, įvairiems procesams automatiškai valdyti. Derinant fotoelementus ir elektromagnetines rėles galimi įvairūs regintieji automatai.
Saulės baterija. Saulės baterija sudaryta iš užtvarinių puslaidininkinių fotoelementų. Elektroninio laidumo silicio plokštelė padengiama plonu skylinio laidumo silicio sluoksniu. Tarp skiringo laidumo puslaidininkių susidaro užtvarinis pn sluoksnis. Veikiant šviesai silicio sluoksnyje vyksta vidinis fotoefektas: išsilaisvina elektronai ir atsiranda skylės. Veikiami sandūros elektrinio lauko, šie krūvininkai atsiskiria – elektronai pereina į n sritį, o skylutės kaupiasi p srityje; pn sandūroje atsiranda papildomas potencialų skirtumas, vadinamas fotoelektrovaros jėga. Sujungus elektronus grandine teka srovė, jos stiprumas priklauso nuo šviesos srauto ir apkrovos varžos.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Lazeris fotoelementas | 3 Kb | 0 |
Lazeris fotoelementas