Prie spiralinės spyruoklės pakabintas krovinys, deformavęs spyruoklę, atsidurs tam tikroje padėtyje (1). Atlikus darbą kroviniui pakelti į 2 padėtį, galima suteikti jam papildomą potencinę energiją. Paleistas krovinys kris žemyn, ir 3 padėtyje visa potencinė energija pereina į kinetinę. Dėl inercijos krovinys nesustoja ir krenta žemyn, į 4 padėtį, eikvodamas kinetinę energiją spyruoklei deformuoti ir potencinei energijai sukurti.
Svyruoklė, kildama iš pusiausvyros padėties A į tašką B, esantį aukštyje h, įgyja potencinės energijos mgh ; o kinetinė energija taške B, kuriame svyruoklė sustoja, lygi 0; vadinasi energija lygi mgh. Svyruoklei ėmus judėti lanku BA, jos greitis didėja; vadinasi, didėja kinetinė energija, o potencinė energija mažėja. Taške A visa potencinė energija pavirsta į nulį, užtat kinetinė energija pasiekia tą pačią reikšmę mgh (va2=2gh).

Energijos rūšys. Termodinamika