Fotoefektas - elektronų išlaisvinimas iš medžiagos veikiant šviesai. Šviesos išlaisvintieji elektronai vadinami fotoelektronais, o jų kryptingas judėjimas - fotosrove (fotosrovę galima sukurti vaakuminėje lempoje, kurios katodas - cinko plokštelė. Sudarius įtampą ir apšvietus katodą, grandine tekės fotosrovė). Fotosrovės stiprumas priklauso nuo įtampos, panašiai kaip dujoms arba vaakumu tekančios srovės stiprumas, tačiau pasiekus tam tikro didumo įtampą, anodą pasiekia tiek pat elektronų, kiek jų spėja per tą laiką išsilaisvinti iš katodo.
Toliau didinant įtampą srovės stiprinti nebeįmanoma - pasiekta soties fotosrovė. Padidinti soties srovę galima tik padidinus krintantį į katodą šviesos srautą. Soties fotosrovės stiprumas yra tiesiogiai proporcingas krintančiam šviesos srautui (pirmas fotoefekto dėsnis). Didžiausias fotoelektronų greitis nepriklauso nuo apšviestumo - jis priklauso tik nuo spindulių dažnio ir elektrodo medžiagos (antrasis fotoefekto dėsnis). Kai šviesos išlaisvinti elektronai išlekia iš metalo - išorinis fotoefektas. Apšvietus kai kuriuos puslapidininkius, valentiniai elektronai absorbavę fotonus, tampa laisvaisiais, bet lieka medžiagoje. Atiranda naujų krūvininkų, padidėja puslapidininkio laidumas (vinis fotoefektas). Papildomas puslaidininkio laidumas, atsiradęs veikiant šviesai vadinamas fotolaidumu, o prietaisai, kurių varža priklauso nuo apšviestumo, vadinami fotorezistoriais. Prietaisas, keičiantis spindulių energiją elektros energija - fotoelementas.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Kvantinės fizikos pradmenys ir formulės | 7 Kb | 5 |
Kvantinės fizikos pradmenys ir formulės 