Įvadas
Optika yra mokslas apie fizinius, t.y. gamtos, reiškinius, susijusius su trumpųjų elektromagnetinių bangų, kurių ilgis (10-4 / 10-9) m, sklidimu ir sąveika su medžiaga.
Pradžioje optika tyrė tik regimosios spektro srities (360 nm / 750 nm) elektromagnetines bangas. Šiulaikinė optika tiria plačią šių bangų spektro sritį : be regimosios, ultravioletinę (įskaitant ir minkštuosius rentgeno spindulius) bei infraraudonąją sritį iki milimetrinių radijo bangų. Optika nuo kitų fizikos šakų, susijusių su elektromagnetinių bangų spinduliavimu, skiriasi ne tiek nagrinėjamų bangų ilgių ruožu, kiek savitais tyrimo metodais. Ji nagrinėja šviesos sklidimą įvairiose terpėse, šviesos spinduliavimo ir sugėrimo dėsnius, taip pat šviesos poveikį medžiagai. Banginė šviesos prigimtis aptikta anksčiau, negu nustatytas faktas, kad šviesa yra elektromagnetinė spinduliuotė. Iš tikrųjų, daugelis reiškinių sklindant šviesai gali būti paaiškinti tik skersinių bangų įvaizdžiais nepaisant jų elektromagnetinės prigimties. Tokius reiškinius - šviesos difrakciją, interferenciją, poliarizaciją - tiria banginė optika.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Optika (Olimpo konspektai) | 1151 Kb | 0 |
Optika (Olimpo konspektai)