Skaidrus kūnas, turintis du sferinius paviršius, vadinamas lęšiu. Tiesė, einanti per sferinių paviršių centrus, vadinama pagrindine optine ašimi. Bet kuri tiesė, einanti per lęšio optinį centrą, vadinama šalutine optine ašimi. Spinduliai, lygiagretūs pagrindinei optinei ašiai, susikerta taške, kuris vadinamas židiniu. Atstumas, nuo lęšio židinio iki optinio centro, vadinamas židinio nuotoliu. Dydis, atvirkščias lęšio židinio nuotoliui, vadinamas lęšio laužiamąja geba ir žymimas D. D=1/F [dioptrija, 1D=1/m].
Sferinė aberacija židinyje susikerta ne visi lygiagrečiai sklidę spinduliai. Dėl to vaizdas darosi neryškus, miglotas. Norint to išvengti naudojama diafragma arba sudėtinis lęšis – aplanatas. Chromatinė aberacija spindulys lūžta ir atvaizdo pakraščiai būna vaivorykštiniai. Renkama lęšių sistema iš skirtingo stiklo – achromatas. Norint gauti taško atvaizdą, reikia gauti bent dviejų tiesių, išėjusių iš to taško, susikirtimo vietą. Spindulys, einantis per lęšio optinį centrą, krypties nekeičia. Optinei aðšai lygiagretus – nukrypsta tiesiai į jo židinį; einantis per lęšio židinį, einantis per lęšio židinį, nukrypsta lygiagrečiai optinei ašiai. Atstumas nuo daikto iki lęšio yra didesnis už dvigubą židinio nuotolį. Daikto atvaizdas gaunamas tikras, apverstas ir sumažintas. Taip susidaro fotoaparate, žmogaus akyje. Jeigu daiktas yra arčiau lęšio negu dvigubas nuotolis, jis gaunamas tikras, apverstas ir padidintas.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Optika | 5 Kb | 1 |
Optika