Įvadas
Šiuo metu žinomos keturios sąveikos tarp elementariųjų dalelių rūšys: stiprioji, elektromagneti-nė, silpnoji ir gravitacinė. Elektromagnetinė sąveika, pagal savo stiprumą būdama antroje vietoje, gamtoje yra itin svarbi. Jos dėka egzistuoja atomai, molekulės, skystieji ir kietieji kūnai. Daugelis mechanikos bei molekulinės fizikos kurse nagrinėtų jėgų (pvz., smūgio, trinties, klampumo, tamprumo ir kt. Jėgos) iš esmės yra elektromagnetinės prigimties.
Nuostoviojo elektrinio lauko sąvokos fizikinė prasmė ir jos taikymo ribos
Elektrostatika nagrinėja nejudančių krūvių sąveiką bei tokių krūvių sukurtą lauką, vadinamą elektrostatiniu lauku. Elektrostatinis laukas tam tikra prasme yra abstrakcija, nes gamtoje nejudančių krūvių nėra. Kaip žinome, visos elementariosios dalelės ir iš jų sudaryti atomai bei molekulės nuolat netvarkingai juda. Tačiau jei kūno krūvį sudaro daug elementariųjų dalelių ir erdvės taško, kuriame nagrinėjamas laukas, nuotolis nuo kūno yra daug didesnis už netvarkingai judančių elektringųjų dale-lių trajektorijų matmenis, lauką nagrinėjamame taške tam tikru tikslumu galime laikyti elektrostatiniu lauku. Taigi yra visiška analogija su statika mechanikoje: nors bet kokį kūną sudarančios dalelės ne-paliaujamai juda, pats kūnas, sudarytas iš tų dalelių, gali ir nejudėti.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Elektrostatika 1 | 394 Kb | 1 |
Elektrostatika 1