Nuo peidžerio (pranešimų gaviklio) atsiradimo praėjo jau beveik 40 metų. Savo egzistavimo pradžioje jis tik signalizuodavo, jog reikia paskambinti iš anksto nustatytu numeriu. Vėliau atsirado galimybė perduoti trumpus skaitmeninius arba raidinius pranešimus. Nuo 1994 metų galima organizuoti atsakomąjį ryšį su gavikliu. Šiuo metu pasaulyje virš 30 000 000 žmonių naudojasi peidžingo ryšio paslaugomis. Tik korinis telefoninis ryšys gali lygintis populiarumu.
Įrenginio pavadinimas kilęs iš amerikonizmo "page", paprasčiausiai reiškiančio "iškviesti". Tautiškai jis dar vadinamas "pranešimų gavikliu". Gavikliai labai efektyviai išnaudoja dažnių diapazoną. Pranešimų kodavimas, o taip pat tai, jog labiausiai paplitusiose sistemose nereikia laukti patvirtinimo, leidžia naudoti vieną kanalą dešimčių tūkstančių vartotojų aptarnavimui. O infrastruktūros sukūrimas nereikalauja didelių investicijų ir charakterizuojamas greitu atsipirkimu. Iš kitos pusės, tautinių telefonų linijų specifika ir kokybė, portatyvumas ir prieinama kaina (lyginant su radiotelefoniniu - koriniu ar trankingo - ryšiu), - daro peidžingo ryšį Lietuvoje ganėtinai patraukliu. Pirmieji gavikliai siūlė nedidelį paslaugų spektrą, tačiau greitas technologijų vystymasis šioje sferoje suteikė plačias pasirinkimo galimybes - nuo elementarių toninių gaviklių iki raidinių - skaitmeninių, leidžiančių perduoti pakankamai ilgus tekstinius pranešimus.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Radijo ieška | 168 Kb | 0 |
Radijo ieška