Jonų griūties susidarymo schema pavaizduota 79 pav. Jame mažesnieji neigiamai įelektrinti rutuliukai vaizduoja elektronus, o didesnieji neutralūs – dujų atomus. Kad savaiminė srovė nenutrūktų, dujose prie katodo nuolat turi atsirasti kad ir nedidelis elektronų skaičius, nes elektronai pasiekia anodą. Taigi būtinas pašalinis jonizatorius, išmušantis iš katodo elektronus, pavyzdžiui, ultravioletiniai spinduliai, kurie 79 pav. pavaizduoti rodyklėmis. Nesant pašalinio jonizatoriaus, kai laukas pakankamai stiprus, elektronus iš katodo gali išmušti ir jį bombarduojantys teigiamieji dujų jonai. Toks reiškinys vadinamas antrine elektronų emisija iš katodo.
Metaluose yra laisvųjų elektronų. Panagrinėkime, kokia galimybė jiems išlėkti iš metalo dėl jų šilumi-nio judėjimo. Tarkime, kad metalas yra vakuume. Pasiekę metalo elektronai jį įelektrina neigiamai, tuo tarpu kiek giliau esantys jonai – teigiamai. Taip metalo paviršiuje susidaro dvigubas įelektrintas sluoksnis, kurio laukas veikia elektronus jėga, nukreipta į metalo vidų. Kad išlėktų iš metalo, elektronas praeidamas šį sluoksnį turi atlikti tam tikrą darbą. Tam darbui atlikti reikalinga energija. Mažiausia energija, kurią reikia suteikti elektronui, kad jis išlėktų iš kūno, vadinama elektrono išlaisvinimo darbu (F). Įvairių metalų išlais-vinimo yra skirtingi ir siekia kelis elektronvoltus.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Nuolatinė elektros srovė 2 | 2402 Kb | 0 |
Nuolatinė elektros srovė 2