Statistinė fizika yra teorinės fizikos šaka, nagrinėjanti makroskopines sistemas remdamasi sistemų mikroskopinės sandaros modeliais. Mikroskopinės sandaros modelis – tai visuma teiginių, nusakančių iš ko (atomų, molekulių ar kitų mikroobjektų) ir kaip sistema sudaryta, pagal kokius dėsnius sistemą sudarantys objektai juda ir sąveikauja. Jeigu mikroskopinės sandaros modelyje atsižvelgiama į mikroobjektų kvantines savybes – statistinė fizika vadinama kvantine, o jei remiamasi klasikinės mechanikos dėsniais – klasikine.
Visą statistinės fizikos mokslą sudaro pakankamai savarankiškos jos dalys: pusiausvirų sistemų (jose nėra pernašos reiškinių) teorija, kartais vadinama statistine termodinamika ir nepusiausvirų sistemų teorija – fizikinė kinetika.
Statistinės fizikos pradmenis 19 a. 60 – 70 m. suformulavo Dž.K.Maksvelis ir L.Bolcmanas (Maksvelio skirstinys, Bolcmano skirstinys, Bolcmano kinetinė lygtis). Statistinės fizikos pradus ir pagrindinius klasikinio artinio skirstinius 1902 m. paskelbė Dž.V.Gibsas. Kartu su kvantine mechanika atsirado ir kvantinė statistika. 20 a. viduryje buvo ištobulinti statistinės fizikos (ypač statistinės termodinamikos) metodai.
Ši mokymo priemonė skirta Fizikos fakulteto pagrindinių studijų studentams. Joje išdėstyta pusiausvirų sistemų statistinė teorija. Priemonė apsvarstyta Teorinės fizikos katedroje (protokolas 9-2004).
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Statistinė fizika | 802 Kb | 1 |
Statistinė fizika