1. EKONOMIKOS SĄVOKA
Ekonomika –tai mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią. Pgr. ekonomikos klausimai KĄ, KAIP ir KAM gaminti. Nuo ekonomikos sistemos priklauso kokiu būdu pasirenkama viena iš ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų. Ekonomikos sistemos skirtstomos į tipus: I. Papročių – ekonominės problemos sprendžiamos remiantis religiniais ir socialiniais papročiais, tradicijomis. II. Grynoji kapitalistinė – remiasi privačia nuosavybe, individų ekonomine laisve. Valst. institucijos ir kitos grupės visiškai nesikiša į ekonomiką (daugybė konkuruojančių firmų, kainų lygis užtikriną minimalų pelną). III. Komanditinė – visus sprendimus priima vienas centras ar grupė. (Kolektyvinės nuosavybės bruožas). IV. Mišrioji kapitalistinė –ekonominė laisvė, dalį sprendimų priima grupės, dažnai vyriausybės.
Vyriausybė, norėdama užtikrinti efektyvų rinkos funkcionavimą,: 1.Rengia įstatymų sistemas,užtikrinančias ekonominę laisvę. 2. Skatina teisingą ir bešališką paskirstymą. 3. Skatina ekonomikos stabilumą ir augimą. 4. Reguliuoja visuomeninių prekių gamybą. Efektyviausia – mišri ekonominė sistema, kurioje vyrauja rinkos santykiai. 2. MIKRO IR MAKROEKONOMIKA. Mikroekonomika nagrinėja pgr. ekonomiką sudarančių elementų (individualių vartotojų, įmonių, išteklių savininkų) elgseną, bei šių elementų sąveikos ryšį kainoms, gamybai ir pajamoms. Mikroekonomikoje stengiamasi numatyti individų elgsenos pasekmes įv. rinkos sistemose, pgl. individualių ek. subjektų racionalios elgsenos teoriją. Makroekonomika tiria bendrą ekonomikos veikimą, naudodamasi suvestiniais rodikliais (BNP, infliacijos tempas, biudžeto deficitas, užsienio prekybos balansas…). Makroekonomika leidžia suvokti, nuo ko priklauso šalies ekonomikos augimas, ką daryti siekiant patenkinti daugumos tikslus.

Ekonomikos špera