www.spargalkes.lt

I. TARPTAUTINĖS EKONOMIKOS ESMĖ IR SUBJEKTAI

1.    Tarptautinės ekonomikos ir politikos sąveika.

TE nagrinėja tarptaut ekonominių santykių teorinius pagrindus, aktualiausias šiuolaikinės užsienio prekybos ir tarptaut finansų problemas, ek bei polit tarpusavio sąveiką moderniajame pasaulyje.

7 dešimtm prasidėję pokyčiai sąlygojo susidomėjimą ek ir polit sričių tarpusavio sąveika tarptautiniu lygiu. Tie pokyčiai:

1.    Bretton – Woods sistemos žlugimas
2.    Naftos kainų kilimas
3.    JAV mokėjimo balanso sunkumai
4.    Nedarbo ir infliacijos augimas pagr vakarų industrinėse valstybėse
5.    Vakarų pasaulyje iškilo nauji ek galios centrai (V. Europa, Jap., JAV)
6.    Naujų industrinių valstybių iškilimas ir dėl to padidėjusi konkurencinė kova. (naujos industrinės valstybės – Singapūras, Tailandas, P. Korėja, Honkongas, Malaizija, Brazilija, Argentina, Meksika, Čilė)
7.    Trečiojo pasaulio šalių reikalavimai kurti “naują tarptaut ekonominę tvarką” bei teisingai paskirstyti ek gėrybes tarp Šiaurės ir Pietų.

1.    Konkurencingumo struktūros pakitimai.

Konkurencingumo sampratą galima priskirti prie ūkio subjektų. Analizuojant konkurencingumą, negalima atskirai nagrinėti nuo pasaulio ekonomikos pertvarkų. Ją įtakoja tie pertvarkymai, kurie įvyko po energetikos ir žaliavų krizės 8 dešimtmečio pr. Naftos krizė užbaigė stabilią ek vystymosi erą pokario laikotarpyje. Šią erą buvo galiam charakterizuoti žemu infliacijos lygiu palyginti su aukštais ek augimo tempais, stabilia valiutos sistema ir reliatyviai mažais vystymosi kaštais, žemu nac ūkių internacionalizacijos lygiu. Po naftos krizės negalima kalbėti apie stabilų ek augimą.
Konkurencingumo struktūros pakitimai vyko ir tebevyksta, sukeldami eilę soc ir netgi politinių problemų. Pvz kai kurių įmonių ar net pramonės šakų likvidavimas atskirose valstybėse (laivų, tekstilės pramonė, plieno, automobilių gamyba). Industrinių valstybių ek raidoje įvyko žymūs pasikeitimai, kurie darė ir tebedaro įtaką konkurencijai kaip atskirų valstybių mastu, taip ir įm mastu. Pirmas pakitimas, kurį galima stebėti ilgą tarpsnį: pramonės produkcijos lyginamojo svorio kritimas nac produkte. Labiausiai charakteringas JAV ir kt Vakarų industrinėms valstybėms. Pramonę išstumia paslaugų sfera (JAV apie 72 proc BVP, Vokietijoje 60). Perdirbimo pramonė duoda apie 23-30 proc BVP. Pramonė vis mažiau duoda darbo vietų. Industrinėse sferose JAV užimta tik apie 18 proc dirbančiųjų. Pramonės mažėjimas primena buvusią padėtį žemės ūkyje. JAV ž. ū. Dirba apie 3 proc, bet šalis gerai apsirūpina ž.ū. produktais. Šios ypatybės pastebimos visose industrinėse valstybėse, kur darbui imlias pramonės šakas keičia mokslui imlesnės pramonės šakos, kurios yra konkurencingesnės. Pvz puslaidininkių vertė susideda iš 70 proc mokslinių tyrimų ir tik 12 proc iš darbo. Paslaugos jau seniai tapo pasaulinės prekybos dalimi (apie penktadalis) jų prekybos tempai žymiai didesni nei kitokio pobudžio prekių. Paslaugų tiekimas priklauso nuo pramonės funkcionavimo ir jos produktyvumo. Antras pokytis – pasikeitimai perdirbimo pramonėje, mažėjantis žaliavų pareikalavimas iššaukė pakitimus žaliavų pramonėje. Žaliavų kainos smuko, realiai kai kurios yra žemesnės nei prieš 20-30 metų.

Failai:

Failas	Failo dydis	Parsisiųsta
Tarptautiniai ekonominiai santykiai	71 Kb	4