Metalų atominei sandarai būdinga 1-3 el. išoriniame sluoksnyje, kuriuos jie linkę atiduoti. Perioduose, didėjant branduolio krūviui, metalų redukcinės savybės silpnėja, nes daugėja e^- išoriniame sluoksnyje ir sunkiau juos atiduoti. Grupėse iš viršaus žemyn, didėjant branduolio krūviui, metalų redukcinės savybės silpnėja, nes didėja atomo spindulys ir išorinio sluoksnio e^- atiduoti lengviau. Metalams būdingas labai tvirtas cheminis ryšys – metališkas ryšys. Tai cheminis ryšys, susidarantis tarp teigiamų metalo jonų ir laisvai judančių elektronų, pasireiškiant tarp jų visuotinei elektrostatinei traukai. Metališkas ryšys nulemia visas metalų fizikines savybes: kieti., kalūs., turi m. blizgesį., laidūs elektrai ir šilumai. Metalų bendra savybė yra gebėjimas atiduoti elektronus vykstant cheminėms reakcijoms, t.y. būti reduktoriais.

Sieros halogenidai ir oksohalogenidai

S su F sudaro didelį skaičių binarinių junginių, kuriuose S oks. l. ir koordinacinis skaičius būna nuo 1 iki 6. Visi šie junginiai yra bes-palvės dujos arba lakūs skysčiai iš kurių SF₆ yra termiškai ir cheminiu požiūriu patvariausias. SF₄ gaunamas iš SCl juos fluorinant. Jis naudojamas kaip galingas ir selektyvus neorganinių ir organinių medž. fluorinantis agentas.

SF₆ yra patvarios cheminiai inertinės, bespalvės, bekvapės, nedegios, netoksiškos, netirpios dujos, kurios susidaro deginant sierą fluoro at-mosferoje, dėl puikių dielektrinių savybių naudojamos kaip izoliacinės dujos aukštos įtampos generatoriuose, nes jos neskyla kaitinant iki 500^oC, nereaguoja su daugeliu metalų ir nemetalų.

GYVSIDABRIS. RADIMAS : minerale HgS,retai gryn. SAVYBĖS : skystas, kietėja -39, blizga, sunkiausias skystis, nuodingas. NAUDOJIMAS : termom, manom, lygintuvai, lempos, amalgamoms, sėkloms beicuoti, medic.- mikrob. naikinti, dažų, chem. pramonėje. ŠIAIP : nukenksmina S ir Al miltel.

RUGŠTYS. R + M (iki H) - D + H2 ³; R + Bo - D + H₂O; R + B  - D + H₂O; R + D  - R + D (salygos); BAZĖS B + R  - D + H₂O; S + Ro - D + H₂O; S + Dt - B + D (sąlygos) Bt + temp - Bo + H₂O.

Alfredas Nobelis

Alfredas Nobelis gimė 1833 metų spalio 21d. Stokholme. Jo tėvas, Imanuelis Nobelis buvo inžinierius ir išradėjas, pastatęs daug pastatų ir tiltų Stokholme. Ryšium su tuo, kad jo darbas buvo susijęs su statyba, jis eksperimentavo, bandė įvairias statybos technikas. Alfredo motina, Andrieta Ahlsel buvo kilusi iš turtingos šeimos. Kartą atsitikus nelaimei statybose, kurios pagrindas buvo kelios paskendusios baržos su statybinėm medžiagom, Imanuelis buvo įstumtas į bankrotą  ir tais pačiais metais gimė Alfredas Nobelis.

5a grupės elementams būdingesnis teig. oks. laips. Perioduose oks. savybės  stiprėja iš kairės į dešinę, didėjant elektro neigiamumui. AZOTAS. Tai  įnertiška vieninė  medž. Molekulinis atomų ryšys koval. nepol. Ore 78%  tūrio. Azotas reaguoja  labai sunkiomis sąlygomis.

Alkoholis sutinkamas įvairioje literatūroje, pradedant nuo spaudos, baigiant enciklopedijomis.
Jis neaplenkia ir mokslinių leidinių. Aprašomas kaip narkotinė medžiaga, kurios papiknaudžiavus galima susilaukti nemalonumų. Vienas iš tokių mokslinių leidinių yra "Šeimos daktaras". Jame aprašoma pirmieji alkoholizmo simptomai, šeimos santykiai esant šeimoje alkoholikų, pagalbos, nuorodos. Daugelis straipsnių su patarimais ieškant pagalbos, sveikstančiajam nuo alkoholizmo. Alkoholizmas opus dalykas todel spauda jo nepamiršta.

Atmosferą sudaro azotas, deguonis, anglies dioksidas, inertinės ir kitos dujos atomų ar molekulių pavidalu. Dalis šių atomų ir molekulių turi elektros krūvius. Jie atsiranda spinduliuojant įvairioms radioaktyviosioms medžiagoms Žemės plutoje, radioaktyviosioms dujoms ore, kosminiams spinduliams veikiant oro molekules, taip pat dėl saulės radiacijos ir žaibų išlydžių. Nuo dujų molekulių arba atomų atskyla neigiamą krūvį turinčios elementariosios elektringosios dalelės – vadinamieji elektronai. Tai, kas lieka, yra teigiamai įkrautos molekulės, arba atomo likutis, - pagrindinis jonas. Neigiami jonai gali  susidaryti laisviesiems elektronams prisijungiant prie oro molekulės (ar dulkių dalelių?), taip pat vykstant degimo procesams, kai į atmosferą patenka panaudotų dujų.

Gyvsidabrio lempa

Gyvsidabrio lempa-dujinio islydzio sviesos saltinis,kurio balionas pripildytas gyvsidabrio garu ir inertiniu duju.Lempos balione gali buti ir volframinis kaitinimo siulelis pagerinantis gyvsidabrio lempos spektra.Gyvsidabrio lempos spinduliavimo spektras apima matomaja sviesa,ultravioletinius ir infraraudonuju spinduliu.Ivairesniam spektrui gauti vidinis lempos pavirsius apipurskiamas liminoforu,i gyvsidabrio garus pridedama jodidu,natrio,talio ir kit.medziagu.galingesnea gyvsidabrio lempos ausinamos vandeniu.Gyvsidabrio lempos naudojamos gatviu ir plentuapsvietimui,medicinoje {kvarco lempa},kino teatre,buityje.

BAZĖS - dalelės, kurios prijungia; H jonus, ir neutralizuoja rūgštis. BAZĖS - hidrk., amoniakas, silpnų rūgščių liekanos. SAVYBĖS : 1.Jų vandeniniuose tirpaluose yra hidroksido jonų OH. 2.Neutralizuoja rūgštis. 3.Tirpalai yra slidūs. 4.Kartūs. 5.Vienodai veikia indikatorių.

Žodis “polimeras” reiškia “daug dalių”. Šiuo metu polimerai yra viena iš svarbiausių liaudies ūkiui stambiamolekulių junginių klasė. Vandens molekulinė masė 18, benzono – 78, kreidos – 100, polimerų nuo dešimties tūkstančių iki milijonų. Polimerų gigantiškos molekulės sudarytos iš atomų grupių, chemiškai sujungtų į ilgas grandines. Vieno iš struktūriniu požiūriu paprastesnių ir labai paplitusių polimerų polietileno struktūrinė formulė: [ -CH₂-CH₂-]_n

Tirpūs šarmai susidaro: 1.Kai 1A,2A (ne Be) reaguoja su H2O. 2.Kai šių metal.oks.reaguoja su H2O. BAZIŲ ANHIDRITAI - met.oks. kurie reaguoja su H2O ir sudaro šarmus. OKSIDAI - sudėtinės medž. sudarytos iš 2 chem. elementų, kurių 1 yra O.

Li, Na, K, Rb, Cs.

Na ir K labai palpitę, o likusieji reti. Li sutinkamas aliumosilikatų ir aliumofosfatų pavidalu. Gavimas. Li gaunamas elektrolize iš išlydyto chlorido. Na elektro-lizinant Na ir Ca chloridų lydalą, o taip pat NaOH lydalą. K gaunamas iš lydyto KCl redukcija Na , Rb ir Cs analogiškai tik naudojant Ca.

Savybės. Tai minkšti metalai, žemos lydymosi temper. K ir Rb yra radioaktyvūs. Charakteringa šarminių metalų savybė: labai didelis reaktingumas redukcijos procesuose, taip pat vienintelio valentinio elektrono ryšys yra silpnas. Jie charakteringai nudažo liepsną: Li – t. raudonai. Na – geltonai, K – violetiniai, Rb – raudonai - violetiniai, Cs – mėlynai. Tuo remiasi šių elementų analitinis nusta-tymas fizikiniais metodais. Kadangi Li atomas l. mažas, jis pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Li panašus į Mg. Š. m. atiduoda e net apšvietus todėl naudojami fotoelementuose. Ryšys yra artimas joniniam.

TRĄŠOS LIETUVOJE

Lietuva - žemės ūkio kraštas. Žemės ūkio naudmenų yra 3589000 ha, iš jų 68,6 % ariamosios žemės. Kad derlius būtų geresnis, žmonės naudoja trąšas. Trąšos, organinės ir mineralinės medžiagos, vartojamos augalams maitinti, dirvožemio fizikinėms, cheminėms, biologinėms savybėms gerinti. Pagal paruošimą ir sudėtį skiriamos mineralinės trąšos, organinės mineralinės trąšos, pagal gavimo vietą (kompostas, mėšlas), pramoninės (daugiausia mineralinės) ir tręšti tinkamos pramonės atliekos.

Mineralinės trąšos, neorganinės trąšos turinčios augalų mitybai reikalingų elementų. Deramai vartojamos, jos yra efektyvi augalų derlingumo didinimo ir jų produkcijos gerinimo priemonė (pvz., 1 kg veikliosios medžiagos NPK turintis mineralinės trąšos kiekis grūdų derlių padidina ~ 10 kg). Daugumą mineralinių trąšų gamina chemijos pramonė. Daugiausia vartojamos šios mineralinės trąšos: azoto trąšos, fosforo trąšos, kalio trąšos, mikroelementų trąšos. Pagal įtaką dirvožemio reakcijai jos fiziologiniu požiūriu skirstomos į rūgščias, šarmingas ir neutralias.

KAS YRA TIRPALAS

Pasūdytą bulijoną išmaišius šaukštu, druskos neliks nė pėdsako. Nereikia galvoti, kad jos kruopelės paprasčiausiai nematomos plika akimi. Druskos kristalėlių jokiais būdais nepavyks rasti, nes jie ištirpo. Įbėrę į buljoną pipirų, tirpalo negausime. Nors ir parą maišytume, mažytės juodos kruopelytės neišnyks. Kaip suprasti-medžiaga ištirpo’? Juk atomai ar molekulės, iš kurių ji susideda, negali be pėdsakų pranykti?Žinoma ne, jie ir nedingsta.Išnyksta tik tirpinamos medžiagos kruopelės, kristalėliai, vienos rūšies molekulių aglomeratas. Tirpinimas-tai toks mišinio dalelių maišymasis, kai vienos medžiagos molekulės pasiskirsto tarp kitos medžiagos molekulių. Tirpalas-skirtingų medžiagų molekulių arba atomų mišinys.

1.Vienas iš žymiųjų XIXa. chemikų, kūrusių organinių junginių sandaros teoriją.

2. Reiškinys, kai egzistuoja kelios medžiagos, turinčios vienodą sudėtį ir tą pačią                                                           
molekulinę masę, bei struktūrą.

3. Reakcijos pavadinimas, kurios metu vyksta nuoseklių pakitimų seka.

4. Reakcijos pavadinimas, daugelio vienodų molekulių susijungimas į didesnes.

5. Angliavandeniliai su uždaromis grandinėmis ( ciklais ).

Kaustifikacijos reakcija yra grįžtama ir vyksta kinetinėje srityje. Reakcijos metu procesas vyksta tarp S – K fazių. Tokios reakcijos eigą nulemia pusiausvyros sąlygos. Reakcijos greitis ir kryptis priklauso nuo mažiausiai tirpių komponentų tirpumo santykių.

Kaustifikacija yra priskiriama heterogeniniams, nekatalitiniams, žematemperatūriams procesams. Gaminant NaOH kalkių sodos būdu, pagrindinis procesas yra sodos tirpalų kaustifikacija. Kaustifikacijos metu sodos tirpalai yra veikiami negesintomis kalkėmis arba klakių pienu.

Bedūmiai parakai

Pradžiai aprašysiu kaip pasigaminti nitroceliuliozes, kuri yra visų bedūmių parakų pagrindas. Siam tikslui reikės:

70ml konc. sieros rugšties (H2SO4); 30ml. konc. azoto rugšties (HNO3); 5gr. vatos; 250ml kolbos; ledo vonios; popieriaus lapų

REFERATAS

Monetinis metalas Au

Visais laikais metaliniai pinigai dažniausiai būdavo gaminami iš Cu, Ag ir Au, nes šie metalai atsparūs korozijai, nesusidėvi. Atsparumas oksidacijai kitaip gali būti pavadintas taurumu.  Iš monetinių metalų gaminami papuošalai ir įvairiausi dekoratyvūs kūriniai. Auksas yra ypatingai kalus ir gali būti išplotas į plonyčius persišviečiančius lakštus. Elektronikos pramonėje monetiniai metalai labai vertinami dėl savo didelio laidumo elektrai. Pats laidžiausias iš visų metalų yra sidabras, bet įvairiausi laidininkai dažniausiai gaminami iš vario ir aukso. Variniai laidininkai yra pigesni, o auksiniai ypatingai atsparūs korozijai. Auksas ypatingai svarbus viso pasaulio valstybių monetariniam gyvenimui. Monetariniai rezervai kaupiami auksu.

Svarbiausi yra HCl, kurio vandeninis tirpalas, t.y. druskos rūgštis, yra pagrindinis chemikalassinteze , o taip pat ir HF. HF grynas yra bespalvis lakus skystis, kurio molekulės tarpusavyje susijungusios (HF)n vandenilinėmis jungtimis. Sunkesnieji HX kambario temperatūroje yra bespalvės dujos. Bevandeniai HX yra energingi halogeninimo agentai elementams, elementų hidridams, oksidams ir daugeliui kitų junginių.

Turinys

Mažeikiai - stambus naftos perdirbimo centras Lietuvoje ir Pabaltyje                  3

AB “Mažeikių nafta”  - šiuolaikinė, besivystanti įmonė                                      3

Nuo žaliavos iki prekinių naftos produktų                                                      4

Naftos ir jos produktų sandėliavimas ir transportavimas                                   9

Valymo įrenginiai                                                                                    10

Atmosferos apsauga                                                                               12

Naftos paruošimas perdirbimui                                                                  14

Fiziniai naftos perdirbimo būdai                                                                 15

Vakuuminė mazuto distiliacija                                                                   17

Cheminiai naftos perdirbimo būdai. Katalizinis krekingas                                 17

Benzino katalizinis riformingas                                                                   21

Visbrekingas                                                                                         23

Šildymo aparatai                                                                                    25

Kokybės kontrolės metodai                                                                     27

Sieros kiekio nustatymas benzine ir dyzeliniame kure                                   30

Sieros kiekio nuatatymas naudojant rentgenogramos spektroskopiją              31

Frakcinės sudėties nustatymas                                                                 38

Riebalai

Riebalai ir į juos panašios medžiagos, vadinami lipoidai, jie įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį. Chemiškai riebalai yra glicerino ir riebalinių rūgščių junginiai. Riebalinės rūgštys skirstomos į sočiąsias ir nesočiąsias. Sočiosios riebalinės rūgštys yra palmitininė ir stearininė, nesočiosios – oleininė, linolinė, linoleinė ir kt. Sočiosios riebalinės rūgštys lydosi aukštoje temperatūroje, dėl to iš jų sudaryti riebalai kambario temperatūroje esti kieti; nesočiosios riebalinės rūgštys lydosi žemoje temperatūroje, ir iš jų sudaryti riebalai kambario temperatūroje yra skysti.

Cheminių r-jų greitis - reaguojančių medžiagų arba r-jos produktų koncentracijos pokytis per laiko vienetą.

Cheminių reakcijų greitį veikiantys faktoriai:
(a) reaguojančių medžiagų prigimtis. Nulemia ar r-ja vyks lėčiau ar greičiau. Jei reaguojanti medžiaga chemiškai labai aktyvi, greitis bus labai didelis (pvz.: šarminiai metalai su vandeniu).

Erdvės dalis, kurioje rasti elektroną yra didžiausia tikimybė, vadinama elektrono orbitale.

Valentiniai elektronai - elektronai, orbitalėse turintys didžiausią energiją.

Periodai - periodinės elementų lentelės horizontalios eilės, grupės - vertikalūs stulpeliai. Periodo numeris sutampa su elektronų sluoksnių skaičiumi.

Bendros metalų savybės: metalai linkę atiduoti valentinius elektronus ir virsti teigiamais jonais. Dauguma metalų reaguoja su rūgštimis, o metalų oksidai ir hidroksidai - su rūgštimis arba rūgštiniais oksidais ir sudaro druskas.

Žemyn, į kairę stiprėja elementų metališkosios ir oksidų bazines sąvybės.

Atomo spindulys - pusė atstumo tarp 2 vienodų atomų centrų.

AZOTO RŪGŠTIS. Gaunamas Jonavoj.  Gavimas : N   +  3H   -  2NH; 4NH  + 5O  - 4NO  + 6H O; 2NO  + O - 2NO; 4NO  + O   + 2H O  -  4HNO. Tai stiprus oks. Reaguoja beveik su visais met.( ne taur.), bet reakcijos metu niekada neišsiskiria H. Cu + 4HNO    - Cu(NO ) + 2NO  +2H O; 3Cu + 8HNO  - 3Cu(NO )  + 2NO + H O. Iš jos gaminami nitratai ( salietros).

Juodąjį paraką išrado senovės kinai. Juodieji parakai dega greitai arba lėtai priklausomai nuo ju sudėties. Beje juodieji parakai degdami išskiria nemažai dūmų, todėl jie vartojami ten kur dūmai nevaidina didelės reikšmės. Visų juodųjų parakų pagrindas yra kalio salietra, taip pat beveik visada būna dalis medžio anglies bei siera.

Data    Pusryčiai    Pietūs    Vakarienė

02.04    Puodelis kavos su sumuštiniu     Koldūnų    Puodelis kavos su bandele
02.05    Puodelis kavos su sumuštiniu    Keptos bulvės su kepsniu    Arbatos puodelis
02.06    Puodelis kavos su sumuštiniu    Kkoldūnų    klodūnų
02.07    Puodelis arbatos    100gr daržovių mišrainės    Arbatos puodelis
02.08    Puodelis arbatos su sumuštiniu    Pica    Nieko
02.09    Puodelis kavos  su sumųštiniu    Pica    Nieko
02.10    Puodelis kavos su sumuštiniu    Du lietiniai blynai

NUKLEORŪGŠTYS

Deoksiribonukleininė rūgštis (DNR) susideda iš keturių nukleotidų rūšių.

Adeninas ir guaninas yra purinai, o timinas ir citozinas – pirimidinai. A sudaro poras su T, G – su C. Dažniausiai literatūroje naudojami ne pilni vardai(adeninas, citozinas), bet sutrumpinimai (A,C).

TURINYS

ĮVADAS    3

VANDUO IŠ CHEMINĖS PUSĖS    4

VANDUO IŠ GEOGRAFINĖS PUSĖS    5

VANDUO IŠ BIOLOGINĖS PUSĖS    5

VANDUO IŠ MEDICININĖS PUSĖS    6

Mikrobiologinių ir cheminių teršalų poveikis sveikatai    7

VANDENS TARŠA    7

LIETUVOS VANDENYS    9

Būklė    9

Upės    10

Ežerai    11

Kuršių marios ir Baltijos jūra    12

Požeminiai vandenys    13

VANDENS CIKLAS    15

NAUDOTA LITERATŪRA    18

1.Druskų hidrolizės pokytis

Atlikau sekančių druskų hidrolizės reakcijas: NaCl, AlCl3, CuSO4, Al2(SO4)3, Na2CO3, CH3OONa, Na3PO4.Į mėgintuvėlį įbėriau 0.5 g druskos ir ją tirpinau 1 ml distiliuoto vandens. Druskai ištirpus patikrinau raudonu ir mėlynu lakmusu tirpalo reakciją (ant švarios baltos plokštelės paklojau suvilgdytus distiliuotame vandenyje lakmuso gabalėlius dviem eilėm, ir stikline lazdele užlašinau po lašą druskos tirpalo).

Kitimai, kuriems vykstant nutrūksta cheminiai ryšiai tarp medžiagos dalelių, o iš gautų dalelių susidaro naujos medžiagos, vadinami cheminiais reiškiniais. Taip pat vadinami cheminėmis reakcijomis. Cheminės reakcijos užrašas cheminėmis formulėmis ir koeficientais, vadinama chemine lygtimi.

Chemines reakcijas galima suskirstyti į keturis pagrindinius tipus: a.skilimo b.jungimosi c.pavadavimo d.mainų
Skilimo reakcija tai reakc., kuriai vyxtant iš vienos sudėtinės medžiagos susidaro kelios vieninės arba sudėtinės medž.

Druskos ir vandens jonų sąveika, kuriai vykstant susidaro bent vienas silpnas elektrolitas, vadinama druskų hidrolize. Vandeniniuose tirpaluose daugelis metalų jonų hidratuoti, todėl hidrolizės procesas tampa sudėtingesniu.

1. Polimerai;

2. Pesticidai;

2.1. Herbicidai;

2.2 Insekticidai;

3. Vandens teršimas;

4. Maisto gamybos didinimas;

5. Žalingi šalutiniai poveikiai.