Teorija.
Naftoje ir gamtinėse dujose nesočių angliavandenilių praktiškai nėra. Jie atsiranda naftos ir naftos produktų perdirbimo metu. Nesotūs angliavandeniliai yra labai svarbi žaliava organinei sintezei.
Skiriamos dvi procesų grupės, kurių metu atsiranda nesotūs junginiai:
1. Procesai, kuriuose nesotūs angliavandeniliai gaunami kaip šalutiniai produktai.
2. Specialūs procesai alkenams, alkinams ir polienams gauti.
Pirmai grupei priklauso temperatūrinis ir katalitinis krekingas, riformingas, naftos likučių koksavimas.
Antrai grupei priklauso pirolizė, mažos molekulinės masės alkenų polimerizacija, alkanų dehidrinimas, didesnės molekulinës masės alkenų sintezė su katalizatoriumi.
Nesotiems angliavandeniliams būdingos įvairios prijungimo reakcijos. Viena jų - jodo prijungimas, panaudojama nesočių angliavandenilių kiekio nustatymui. Šis nesočių angliavandenilių analizės metodas vadinamas jodometrija. Jis pagrįstas nesureagavusio su nesočiais junginiais jodo titravimu natrio tiosulfatu ir pagal sunaudotus jodo ir tiosulfato kiekius sprendžiama apie nesočių angliavandenilių kiekį produkte.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Laboratorinis nesočiųjų angliavandenilių nustatymas | 6 Kb | 1 |
Laboratorinis nesočiųjų angliavandenilių nustatymas