Kaučiukas
Kaučiuko (kuris yra pagrindinė gumos sudedamoji dalis) reikšmė liaudies ūkyje labai didelė. Labai didelių ir vis didėjančiu kaučiuko kiekių reikia automobilių, aviacinei ir traktorių pramonei. Didelis jo kiekis sunaudojamas pavariniams diržams ir transporterių juostoms, guminėms žarnoms, elektroizoliaciniams dirbiniams, gumuotiems audiniams, plataus vartojimo reikmenims (avalynė, sporto prekės, žaislai), sanitarijos bei higienos ir daugeliui kitu dirbinių gaminti. Guminių techninių dirbinių asortimentas turi daugiau kaip 40 tūkst. pavadinimų. Pakanka pateikti duomenis apie kasmetinę pasaulinę natūralaus ir sintetinio kaučiuko gamybą - daugiau kaip 3 mln. t, norint suprasti kaučiuko reikšmę žmogaus gyvenime. Apie kaučiuką sužinota Europoje dar XV amž. pabaigoje; jis buvo gaunamas iš tropinio augalo-brazilinio kaučiukmedžio-sulčių, panašių į pieną. Pramoninis kaučiuko pritaikymas prasidėjo tik XIX amž., kai vulkanizacijos (kaučiuko kaitinimas su siera) pagalba buvo išmokta gaminti gumą. Gumos pramonė pradėjo sparčiai vystytis, ryšium su intensyviu automobilių pramonės augimu. Daugeliui šalių pasidarė problema žaliava (gamtinis kaučiukas), kurios jos neturėjo ir kurios dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo galima nusipirkti.
Tarybų Sąjungoje gumos pramonė po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos pergalės negalėjo vystytis, nes nebuvo žaliavos. Kapitalistinės šalys suorganizavo blokada ir neleido parduoti kaučiuko jaunai Tarybų respublikai. Aprūpinti šalį savu kaučiuku buvo gyvybiškai svarbu. Buvo atrasti ir kultivuojami kaučiukiniai augalai-koksagyzas ir tausagyzas, bet iš jų gautasis kaučiukas buvo labai brangus. Tada tarybiniams mokslininkams buvo duotas uždavinys-surasti sintetinio kaučiuko gavimo pramoninį būda. Šį uždavinį išsprendė tarybinių mokslininkų grupė, vadovaujama S. Lebedevo. Ir jau 1932 m., 5-6 metais anksčiau negu kapitalistinėse šalyse, Tarybų Sąjungoje buvo paleisti pajėgūs fabrikai, gaminantys sintetinį kaučiuką.
Kaučiukas naudojamas gumai gaminti. Tam sudaromas vadinamasis gumos mišinys, į kurį, be kaučiuko, įeina ir daugiau ingredientų, kurių kiekvienas turi tam tikra paskirtį. Pirmasis jų yra vulkanizuojantis agentas (dažniausiai siera). Dėl vulkanizacijos kaučiukas tampa tvirta, elastinga, tampria mase-guma.
Vulkanizacijos metu sieros atomai prisijungia prie linijinių kaučiuko molekulių, ,,susiūdami" jas į trimačius tinklelius.

Kaučiukas