Sidabras – grynuolių klasės mineralas. Būna aukso, stibio, gyvsidabrio, bismuto, vario priemaišų. Kristalai ( taisiklingi pasitaiko retai ) kubinės singonijos, kubo, oktaedro, dodekaedro formos. Dažniau randamas išlenktų, susuktų kristalų, netaisiklingos formos grudelių, plokštelių, dendritų ir kitos formos agregatų pavidalo. Plokštės pavidalo sidabro grynuolis, rastas Š. Čilėje, svėrė 1420 kg. Ag kaupiasi vid. t-ros hidroterminiuose telkiniuose, kvarco gyslose, sulfidinių švino ir cinko telkinių oksidacijos zonose, rečiau sąnašinuose.
Sidabras yra baltas, metalo blizgesio, kalus, minkštas. sulfidų veikiamas pajuoduoja. Ag geriausiai iš metalų praleidžia elektros srovę. Chemiškai nelabai aktyvus. Veikiamas halogėnų ir sieros, apsitraukia sunkiai tirpstančiu halogenidu (pvz.,sidabro chlorido, sidabro bromido) ir sulfido plėvele. Ore nesioksiduoja (sidabriniai daiktai juoduoja, susidarant juodam sidabro sulfidui Ag S ).
Metalinis sidabras dažniausiai vartojamas lydinių pavidalo – iš jo kalamos monėtos, daromi juvelyriniai dirbiniai, laboratoriniai indai, stalo reikmenys.
Sidabras anksti, pirmiausia sen. Rytų šalyse, sen. Graikijoje, Romoje, pradėta vartoti kaip pinigus.Lietuvoje savi sidabriniai pinigai pasirodė antrojo t-mečio pradžioje. Jie dažniausiai buvo lazdelės, spiralės formų. Apytiksliai svėrė 100-200 g. Juos vadino ilgaisiais.Pirmosios lietuviškos sidabrinės monėtos nukaltos 14-15 a. ir vadinosi pinigėliai. Lietuvos buržuazinėje valstybėje 1925 ir 1936-39 m. buvo kalamos 1,2,5 ir 10 litų vertės monėtos.
Sidabras žmogui labai reikalingas, kad jis galėtu juo pasipuošti. Netik žmonės juo puošiasi, bet ir valgo iš sidabrinių indų. Sidabro jonai valo žmogaus organizmą.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Sidabras | 5 Kb | 1 |
Sidabras