Formulės, kurios rodo tik molinį santykį tarp junginį sudarančių elementų, vadinamos empirinėmis formulėmis. Nemolekulinės sandaros medžagoms galima parašyti tik empirines formules. Molekulinėms medžiagoms galime parašyti ir empirines ir molekulines formules. Molekulinė formulė rodo realiai egzistuojančių molekulių kokybinę ir kiekybinę sudėtį. Molekulinė f. gali sutapti su empirine arba gali skirtis nuo jos kelis kartus. Formuliniu vienetu galime vadinti sąlyginę arba realią struktūrinę dalelę, kurios sudėtis atspindi viso junginio kiekybinę sudėtį.
Dalelė A: yra elektronų poros donoras, o dalelė B elektronų poros akceptrius. Toks kovalentinio ryšio sudarymo būdas vadinamas koordinaciniu ryšiu. Metalai yra kristalinės medžagos, kuriose veikia metališkasis ryšys. Toks ryšys susidaro dėl to, kad metalai gali atiduoti savo valentinius elektronus. Metalo atomai atsikrato savo valentinių elektronų, kurie patys pasidaro bendri visam kristalui ir patys virsta teigiamais jonais. Metalų kristalai dėl metališkojo ryšio lengvai deformuojami. Jeigu cheminiai ryšiai susidarytų tik tarp atomų, dauguma mažesnės molekulinės masės medžagų būtų dujos. Bet egzistuoja dar viena sąveikos forma - tarpmolekulinės jėgos. Nuo molekulės veikiančių jėgų priklauso skysčių ir kietų medžiagų sąvybės. Stipriausia tarpmolekulinė sąveika - vandenilinis ryšys. Vandenilinis ryšys yra stipriausia, bet ne vienintelė tarpmolekulinės traukos forma. Visos silpnesnės sąveikos formos vadinamos bendru van der Valso jėgų vardu. Šios jėgos yra susijusios su pastoviu arba laikinai atsirandančiu molekulių poliškumu. Dėl elektrostatinės sąveikos polinėms molekulėms būdinga sudaryti tvarkingą struktūrą, tačiau tam trukdo iluminis molekulių judėjimas. Todėl van der Valso jėgos nepajėgios tvarkingai surikiuoti visų molekulių. Medžagos sudarytos iš vieno elemento atomų vadinamos vieninėmis medžiagomis.

Apie chemines formules