Atmosferą sudaro azotas, deguonis, anglies dioksidas, inertinės ir kitos dujos atomų ar molekulių pavidalu. Dalis šių atomų ir molekulių turi elektros krūvius. Jie atsiranda spinduliuojant įvairioms radioaktyviosioms medžiagoms Žemės plutoje, radioaktyviosioms dujoms ore, kosminiams spinduliams veikiant oro molekules, taip pat dėl saulės radiacijos ir žaibų išlydžių. Nuo dujų molekulių arba atomų atskyla neigiamą krūvį turinčios elementariosios elektringosios dalelės – vadinamieji elektronai. Tai, kas lieka, yra teigiamai įkrautos molekulės, arba atomo likutis, - pagrindinis jonas. Neigiami jonai gali susidaryti laisviesiems elektronams prisijungiant prie oro molekulės (ar dulkių dalelių?), taip pat vykstant degimo procesams, kai į atmosferą patenka panaudotų dujų.
Kai trūksta jonų, gal tada jie aktyvesni?
Santykis tarp teigiamų ir neigiamų jonų dažniausiai būna 5 : 4. Žinoma, jis kinta ir priklauso nuo oro švarumo, kritulių gausumo, miglos, rūko ir kt. Vidurio lygumose viename kubiniame centimetre oro būna 4000 – 5000 neigiamų arba teigiamų jonų, kalnuose – daugiau kaip 10000, kartais net 20000. Miestuose, kur orą teršia pramonės įmonių katilinės ir mašinų išmetamos dujos, jonų būna gerokai mažiau. Net tradicinis oro kondicionavimas nieko negelbsti. Priešingai, dirbtinio klimato patalpose jonų gali būti kur kas mažiau negu gryname ore, nes kuo ilgesnis kondicionuoto oro tiekimo kanalas, tuo mažesnis ora greitis ir mažesnė jonų koncenracija.
Taip pat labai svarbu drabužiai. Sentetiniai audiniai, trindamiesi vienas į kitą, sukuria kelių šimtų ar net tūkstančių voltų į centimetrą elektrostatinį lauką. Dėl tos priežasties drėgnu oru, palietus durų rankeną, trenkia elektra, ypač patalpose su sintetiniais kinimais, o šukuojantis lekia kibirkštėlės ir krakši plaukai. Dėl tokių ekstremalių elektros įkrovų sunkiau pritraukti jonus arba jie net atstumiami.
Sveikas suaugęs žmogus per dieną įkvepia 10 m3, arba 13 kg, oro. Kietų ir skystų medžiagų suvartojama daug mažiau. Labai svarbu, kad oras būtų tyras. Tačiau, deja, jis labai užterštas. Daugelis pasaulio mokslininkų, remdamiesi gausybe tyrimų, mano, kad jonai yra vienas iš svarbiausių faktorių, sukeliančių nusiskuntimų įvairovę. Kiti mano, kad tai dar galutinai neįrodyta, o treti išvis atvirai tai neigia. Per 200 metų apie jonus paskelbta daugiau kaip 1000 mokslinių straipsnių. Dabar dėl didėjančių ekonominių interesų ši grynai mokslinė diskusija tampa sudėtingesnė. Terapijoje jonai taikomi sėkmingai, bet negalima laukti, kad pasikeis natūralus jonų santykis aplinkoje. Tam reikia aparatų, vadinamųjų jonų generatorių. Vieniems tai terapijos kelrodis, kitiems – grynas vertelgiškumas.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Ar meteorolabilumo paslaptis – jonai | 7 Kb | 1 |
Ar meteorolabilumo paslaptis – jonai?