REFERATAS
Monetinis metalas Au
Visais laikais metaliniai pinigai dažniausiai būdavo gaminami iš Cu, Ag ir Au, nes šie metalai atsparūs korozijai, nesusidėvi. Atsparumas oksidacijai kitaip gali būti pavadintas taurumu. Iš monetinių metalų gaminami papuošalai ir įvairiausi dekoratyvūs kūriniai. Auksas yra ypatingai kalus ir gali būti išplotas į plonyčius persišviečiančius lakštus. Elektronikos pramonėje monetiniai metalai labai vertinami dėl savo didelio laidumo elektrai. Pats laidžiausias iš visų metalų yra sidabras, bet įvairiausi laidininkai dažniausiai gaminami iš vario ir aukso. Variniai laidininkai yra pigesni, o auksiniai ypatingai atsparūs korozijai. Auksas ypatingai svarbus viso pasaulio valstybių monetariniam gyvenimui. Monetariniai rezervai kaupiami auksu.
Dar apie auksą...
Auksas (Aurum) – atominis svoris 197,0. Vienintelis gamtinis aukso junginys yra aukso teluridas Aute². Aukso pėdsakai atrasti jūros vandenyje. Stambių aukso telkinių yra P.Afrikoje, Aliaskoje, Kanadoje ir Australijoje. Grynas auksas – šviesiai geltonas, blizgantis, lydosi 1093º temp. Auksas labai kalus ir plastiškas, valeuojant iš jo galima gauti lapelius plonesnius kaip 0,0002 mm, o iš 1kg aukso galima ištempti 3420m ilgio vielą.
Auksas - deivės Furateanos pamėgtasis metalas
1493 metų kovo 15 diena iš esmės pakeitė Ispanijos karalystės gyvenimo tėkmę, nes tą lemtingą dieną Kristupo Kolumbo (1451-1506) karavelės parplaukė į Ispaniją. K.Kolumbas manė atradęs Indiją, taigi ir jos gyventojus vadino indėnais. Nors vėliau paaiškėjo, kad atrasta šalis nėra Indija, bet ispanų literatūroje iki pat XIX a. pradžios atrastosios šalys vadintos Vakarų Indijomis. Šis K.Kolumbo geografinis atradimas labai praplėtė europiečių pasaulio pažinimą. Ispanijos riteriai, valstiečiai, amatininkai ir žmonės be jokios profesijos plūste plūdo į karaveles, plaukiančias į tolimąsias Indijas. Visi jie troško aukso, brangakmenių, titulų ir garbės. Ir iš tikrųjų daugeliui atplaukusiųjų į Naująjį Pasaulį pasisekė - jie prisiplėšė daugybę aukso. Actekai, pamatę ispanų nežabotą aukso troškulį, tyčiojosi iš jų, sakydami, kad “ispanai kaip beždžionės griebią auksą, juokiasi jį matydami”. Bet ispanų konkistadorai rado ne tik daugybę aukso, jie išvydo ir iki tol nematytas žmonių gentis, jų papročius, tikėjimus, ginklus ir kovos būdus. Taigi jie tapo savotiškais, kad ir labai mėgėjiškais, indėnų buities, tikėjimų tyrinėtojais. Daugelis konkistadorų paliko labai išsamius pastebėjimų aprašymus, kurie iki šiol domina įvairių mokslo šakų tyrinėtojus. Iki šiol neaišku, kuris iš jų pirmasis išgirdo legendą apie “paauksuotąjį” - ispaniškai El Dorado, bet po to visi plaukiantys į Naująjį Pasaulį ieškojo paslaptingos aukso šalies - El Dorado. Aukso šalies niekam nepavyko atrasti, bet “paauksuotojo” vis dėlto būta, nors nė vienam atvykėliui nepavyko jo pamatyti.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Auksas | 21 Kb | 1 |
Auksas